Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2024 gegužės 13, pirmadienis
Kupina energijos ir organizuotumo nuo pat jaunystės Spausdinti
Ramutė ŠIMELIENĖ   
2018 kovo 08, ketvirtadienis

 Turbūt nelabai rastum Kaišiadorių rajone žmogų, ypač vyresnio amžiaus, kuris nieko nebūtų girdėjęs apie  Kaišiadorių rajono pensininkų klubą ir jo pirmininkę Genovaitę Šidiškienę, aktyvią, organizuotą, veiklią ir bendruomenišką moterį, kurios dėka klubo veikla plačiai žinoma.

 Įdomi veikla, turiningas gyvenimas
 
Genovaitė Šidiškienė
Sakoma: „Koks generolas, tokie ir kareiviai“. Aktyvi pirmininkė, todėl namuose nesėdi ir klubo nariai, kurių yra daugiau kaip 200. Jie daug keliauja, lanko pažintines, gražiausias, įdomiausias, istorines vietas: aplankyta Druskininkai, Liškiavos vienuolynas, Aukštadvaris, Stakliškės, Medininkai, Vievio kelių muziejus, Kėdainiai su Paberže, Radviliškis, apsilankyta Burbiškių dvaro tulpių žydėjimo šventėje, pabuvota Panevėžyje, Zarasuose, Joniškėlyje, nukakta į Lietuvos Seimą, kitur. Latvijoje pabūta Duobelės alyvų žydėjimo šventėje, Pakuonio miške, apvažiuota dalis Lenkijos, pabūta Baltarusijoje... Iš viso vien pernai surengtos šešios ekskursijos, kuriose kaskart dalyvaudavo per 50 žmonių. Kasmet birželį ir rugpjūtį klubo nariai – po 50 žmonių – važiuoja į pamėgtąją Nidą. Jau ir dabar užsakytos vietos Nidos „Žuvėdros“ sanatorijoje.
 Ten senjorai negulinėja kopų smėlyje, o vaikšto po muziejus, keliauja keltu, vaikštinėja puikiomis Nidos vietomis. Kelionė į Nidą jau tapo tradicine. „Nidoje visad yra ką naujo pamatyti“, – tvirtina G. Šidiškienė. Pasakoja, aplankę kaišiadoriškiai aktoriaus Daliaus Mertino kapą, pagerbė tą mielą ir gerbiamą žmogų.
 Sako, senjorams labai patikę ir Druskininkuose, vandens parke, kur yra dvidešimties  pirčių kompleksas. „Nepamirštami įspūdžiai 54-iems senyvo amžiaus žmonėms iš Druskininkų vandens parko pirčių, iš „Šou arenos“ bei pasivaikščiojimo po gražuolį miestą“,– pasakoja   G. Šidiškienė. Kaišiadoriškiai ten susipažino su vietos senjorais ir druskininkiečiai jau lankėsi pas kaišiadoriečius. Užsimezgė draugystė. „Pas Druskininkų senjorus važiuosime Tėvo dienai“, –  pasakoja klubo pirmininkė.
 Galybė įspūdžių parsivežta iš Alytaus miesto-parko, nuostabaus Kęstučio Ptakausko japoniškojo sodo...
 Pasak G. Šidiškienės, senjorai labai nori visur važiuoti. „Veiklos pradžioje to nebuvo,– prisimena ji. – Reikėjo skatinti.”
 Dabar to nėra, norinčių keliauti daug.

 Dainuoja, šviečiasi ir sportuoja
  Klubo nariai važiuoja į teatrus – vien pernai apsilankyta penkiuose  spektakliuose Kauno muzikiniame ir Vilniaus operos ir baleto teatruose.
 Klubo nariai  sportuoja, klube veikia  vokalinis-instrumentinis ansamblis „Versmė“. Klubas įsigijo 80-ties bosų akordeoną, mušamuosius instrumentus, buvusio Seimo nario Broniaus Bradausko dėka ansamblis turi ir puošnius koncertinius drabužius...
 
Kaišiadorių rajono pensininkų klubo senjorai Seime
Dalis senjorių moterų renkasi į linijinių šokių repeticijas. Anot G. Šidiškienės, šia „liga“ kaišiadorietės „užsikrėtė“  nuo Kauno moterų sportinių šokių asociacijos prezidentės Joanos Bartaškienės.
 „Jos organizuotumo dėka praėjusią vasarą du kartus pabuvojome Palangos festivalyje „Sportas visiems“, – pasakoja Genovaitė Šidiškienė. Ji sako, kad  linijinius šokius šokančios moterys nori dalyvauti sportiniuose festivaliuose ir dabar svarstoma, kuo jas aprengti.
 Kaišiadorių rajono pensininkų klubo senjorai netgi dalyvauja televizijos laidų „TV pagalba“ filmavimuose, nepamiršta pasveikinti savo jubiliatų. Pernai  tokių buvo netoli trisdešimties. O kad klube yra daugiau kaip 20 Jonų ir Janinų, visi jie taip pat pasveikinti rajono spaudos puslapiuose.
 
Dalyvauja  projektuose
 Klubo aktyvistai rašo projektus savivaldybės  rengiamiems konkursams ir du kartus juos laimėjo. Sėkmingai panaudojo gautas lėšas – dalis jų skirta kelionei į Nidą, o už kitus nusipirkta šiaurietiško ėjimo lazdų. Išties klubo nariai nenori pasenti, nori būti sveiki ir aktyvūs.
 Klubo taryba, pasak G. Šidiškienės, dalyvauja savanorystės projekte „Kaišiadorių miesto vyresnio amžiaus darbingų neaktyvių gyventojų užimtumo bei savanorystės skatinimas, pasitelkiant linijinių šokių neformalųjį ugdymą. Daugiau kaip 40 klubo narių lanko Trečiojo amžiaus universitetą. Dalis senjorų dalyvauja Dailės būrelio veikloje.
  „Dabar laukiame savanorystės projekto „Voliuntarius“ patvirtinimo, – pasakoja klubo pirmininkė. Jame ruošiasi dalyvauti per 20 senjorų. Yra ir daugiau veiklų, kuriose dalyvauja klubo nariai.
 Klubo veikla išskirtinė, nes klubo pirmininkė kupina energijos ir išmonės, tiesiog kaip ugnis. Aktyvūs ir klubo nariai.
 
Susitvarkė patalpas
 Štai klubas pernai gavo patalpas Šv. Faustinos mokykloje. Jos jau įrengtos. „Fojė nusipiešėme pano, gavome labdarinių kėdžių. Jas nusilakavome. Gavome linoleumo,
Klubo keliautojai Anykščiuose
pasitiesėme. Dabar fojė vyksta mankštos, moterims yra kur atsisėsti“,– džiaugiasi G. Šidiškienė. Ji sako, kad įsirengtas ir kabinetas, kuriam baldų padovanojo geri žmonės. Ji dėkinga verslininkams, kurie padėjo pinigais ir klubas gali „išgyventi“ šildymo sezoną.  Ačiū UAB „Roda“, UAB „Žiebena“, UAB „Alexo“. „Taupiai gyvename ir išgyvename. Neturime nė vieno mokamo etato. Dirbame visuomeniniais pagrindais“,– tvirtina klubo pirmininkė. Dabar klubas jaukiai įsikūrė Šv. Faustinos mokykloje. Nors ir su nuotykiais. Sako, meistrai remontavo kabinetą, nepabaigė ir dingo, keitė duris, neužbaigė darbų. „Pati duris nusidažiau, spintą atsinaujinau – nulakavau“,– šypsosi Genovaitė.
 Iš kur tiek energijos, atkaklumo? 

 Nuo pat jaunystės
 Ji  tokia buvo visada. Nuo pat  jaunystės. Tikras šviesuliukas, o paskui ir visas šviesulys rajono bendruomenėje.
 Pedagogė. Kilusi nuo Ignalinos, užaugusi gražioje vietoje prie Dysnų ežero. Pačioje jaunystėje baigė Švenčionėlių pedagoginę mokyklą ir 1958-aisiais buvo paskirta į Mičiūnų septynmetę mokyklą  Kaišiadorių rajone.
 Gyveno sunkiai. Tėvas buvo ligotas, iš namų turtų neatsivežė. Prisimena, važiavo į mokytojų konferenciją Kaišiadoryse vilkėdama smarkiai nenaują perkelinę suknelę ir senus, nudrengtus sandaliukus. Pati savęs ir savo skurdo gėdijosi. Todėl kai pas ją atėjo  vietos kultūros namų direktorius ir pasiūlė organizuoti šokius jaunimui, mielai sutiko – vis vienas kitas rublis priedo prie mokytojos algelės.

 Išmoko groti pati
 Pedagoginėje mokykloje buvo mokiusis groti mandolina, pažino natas, todėl kai kultūros namų direktorius atvežė armoniką, atkakli mergina pati ėmėsi mokytis groti savarankiškai. Niekas nemokė. Pati. Čia ir pasimatė Genovaitės atkaklumas, užsispyrimas ir ryžtas. Surado melodiją ir išmoko pirmąjį, kaip ji sako, „valsiuką“. „Grojau per naktį, mokiausi, kol šeimininkė, pas kurią gyvenau, atėjo ieškoti“,– šypsosi G. Šidiškienė.
 Kai šitaip Genovaitei sekėsi, po kiek laiko kultūros namų direktorius parvežė jai nedidelį akordeoną, paskyrė ją vadovauti „muzikinei daliai“ kultūros namuose, chorams. Tai buvo ne tik patinkantis jai užsiėmimas, bet ir šioks toks priedas prie tuomet ne kažin kokios mokytojos algos Mičiūnų septynmetėje.
 
Su buvusiais rajono vadovais
Ji vėl ėmėsi mokytis groti. Dabar jau akordeonu,  ir  išmoko. Vadovavo  vaikų chorams. Šitaip Mičiūnuose ji darbavosi penkerius metus.
 Neslepia, kad įgriso gyventi tame užkampyje, kur parduotuvė buvo už 16 kilometrų, autobusai nevažiavo, todėl pasiekti parduotuvę, nusipirkti maisto buvo sudėtinga. Bandė rašyti pareiškimus, kad atleistų iš darbo mokykloje, tačiau direktorius kelis kartus suplėšė jos pareiškimus. O jai užkrovė naujų darbų. „Priskyrė man dar ir turizmą. Tai buvo užklasinis darbas“, – prisimena  G. Šidiškienė.
 Šitos veiklos ji ėmėsi taip, kaip imdavosi visų kitų veiklų – nuoširdžiai, su užsidegimu. Pirmiausia, ką padarė, tai su mokiniais pėsčiomis apėjo vaizdingąjį Kalvių ežerą. Mokė juos žygio dainų, važiavo į turistinius sąskrydžius.
 
Aktyvus darbas Kairiškėse
 Vienais metais vaikai išvažiavo į sąskrydį be jos ir ten smagiai traukė jos išmokytas dainas. Juos dainuojant išgirdo Kairiškių mokyklos direktorius. „Kas jus taip dainuoti išmokė?“– klausia. „Mokytoja  Atroškaitė“,– tie atsako. Pataikęs progą direktorius pasiūlė Genovaitei pereiti į Kairiškių mokyklą. Ten ji gavo dėstyti pradinėms klasėms ir jai vėl buvo „užkrauti“ chorai, šokiai. „Ten prasigyvenau, – šypteli G. Šidiškienė, – nusipirkau lovytę, prisipirkau knygų, išsinuomavau nedidelį butuką.“
 Ji prisimena, kad tuo metu Kairiškėse gyveno daug vidutinio amžiaus žmonių, kurie rinkdavosi pas šeimininkus. Genovaitė juos prišnekino ir su jais pastatė veikalą, kuris vėliau turėjo pasisekimą. Iš viso ji subūrė 30-ties artistų trupę, dar 16 šokėjų. „Dirbau su jais dvejus metus, kol ištekėjau, ir išvažiavau“,– sako  G. Šidiškienė.
 Ir jaunystėje ji buvo tikra organizatorė, iniciatorė. Štai šovė jai mintis į galvą, kad savuosius kairiškiečius artistus ir šokėjus – iš viso  46 žmones – nuvežtų  į teatrą Kaune. Susirado teatro telefoną ir susitarė, kad teatras duos transportą, o jie atvažiuosią, kada jiems bus patogu. Nuo  tada dar ne vieną kartą teatras davė autobusą, o jie važiavo į spektaklius. „Nuo to laiko pakilau dvasiškai“,– sako G. Šidiškienė.
 Būdama užsiėmusi mokykloje ir visuomeninėje veikloje, Genovaitė dar rasdavo laiko 2 – 3 valandas kasdien groti akordeonu. Kairiškėse būtą laiką ji prisimena šviesiai. Ten gyvenę nuoširdūs ir puikūs žmonės. Ji juos vis dar prisimena.
 
Užteko laiko mokytis
 Mokytojaudama Kairiškėse Genovaitė įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir jį po penkerių metų baigė jau dirbdama Dainavos mokykloje, kur persikėlė ištekėjusi už Aloyzo Šidiškio, kuris buvo paskirtas šios mokyklos direktoriumi.
 Dar po kiek laiko jos vyrą paskyrė tuomet dar statomos Kaišiadorių profesinės mokyklos direktoriumi. Pasilikusi Dainavoje, ji sakosi pavargusi, nes vyras iš Kaišiadorių namo grįždavęs vėlai, buvo apsikrovęs darbais, o jai tekdavo tvarkytis ūkyje ir prižiūrėti vaikus, neskaičiuojant direktoriaus pavaduotojos darbo Dainavos mokykloje...
 Kai Šidiškiai išsikraustė į Kaišiadoris, Genovaitė pradėjo dirbti profesinėje mokykloje, kur dirbo iki pensijos. Vėliau dar kelis metus ji plušėjo tuometinėje  V. Giržado vidurinėje. Ir visur ji nepamiršdavo visuomeninės veiklos.
 ***
 Todėl nenuostabu, kad pilna energijos ji vadovauja ir Kaišiadorių rajono pensininkų klubui. Klubo veikla gyva ir įdomi, žmonės patenkinti savo pirmininke. O ji kupina entuziazmo. Tokie žmonės nušviečia mūsų gyvenimus ypatinga šviesa, padeda kitiems gyventi turiningai.

Nuotr. Ramutės Šimelienės ir ​ Kaišiadorių rajono pensininkų klubo archyvo ​​​​​
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2018 gegužės 03, ketvirtadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024