|
|
| |
2024 rugsėjo 13, penktadienis |
|
...Ir Nemaitonių kraštas, ir šio krašto žmonės – puikūs ir kūrybingi |
|
|
Aurelijus BALČIŪNAS, Giedrė STREIKAUSKAITĖ, Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centras
|
|
2017 lapkričio 10, penktadienis |
 Linksmai nusiteikę kūrėjas Rimutis Brazinskas ir Aldona Pranarauskienė
Džiugina viena iš šio Centro darbuotojų iniciatyva – pažinti gimtąjį kraštą, jo istoriją.
Skaitytojams pateikiame šiltą ir jautrų Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro direktorės Giedrės Streikauskaitės ir šio centro turizmo vadybininko Aurelijaus Balčiūno pasakojimą apie Nemaitonių kraštą, jame gyvenančius ir kuriančius žmones.
 Kugelio kepimo edukacijoje – straipsnio autoriai Giedrė Streikauskaitė ir Aurelijus Balčiūnas
Muziejuje, pas mokytoją Albiną Pašvenskienę Mičiūnų bendruomenės namuose...
Aldona Kamantauskienė, Žiežmarių kultūros centro Ringailių padalinio kultūrinių renginių koordinatorė, sako, kad dirba ypatingame krašte ir nuolat bendrauja su nuostabiais žmonėmis.
Pakeliavę visą dieną po piečiausią rajono seniūniją visais balsais pritarėme Aldonai: ir kraštas, ir žmonės – puikūs.
Nemaitonių seniūnijos muziejus, įsikūręs Mičiūnų bendruomenės namuose – buvusioje Mičiūnų mokykloje.
Su kokia šiluma mokytojai Albina ir Bronius Pašvenskai pasakoja Mičiūnų kaimo ir mokyklos istoriją! Kitaip ir būti negali – visas gyvenimas čia, Mičiūnuose.
Albina mokykloje dirbo 39 metus, Bronius – 40 metų, vien mokyklos direktoriumi – nuo 1968 iki 1994 metų.
Jie kalba, o tu matai kaimo gyventojus prieš daugelį metų dirbusius aplinkiniuose kalvotuose laukuose, matai juos besidžiaugiančius derliumi, vaiko gimimu, kaimo šventėmis, vaikų pasiekimais mokykloje...
Klausaisi ir matai, kaip prie staklių palinkusi audėja kuria naują audinį.
Vienoje iš mokyklos klasių įrengta koplytėlė kviečia ramybei. Net ir Pašvenskų pasakojimas tampa lėtesnis... Nors kelias akimirkas tiesiog pabūkim.
Pas kūrėją Rimutį Brazinską ir jo grojančius akmenis
Čia dėmesį patraukia Kaišiadorių katedros atvaizdas, bet jis kažkoks... kitoks. Pasirodo – iš odos. Taip prasideda mūsų pažintis su kūrėju Rimučiu Brazinsku. Aldona Kamantauskienė nuteikia optimistiškai: „Jis mūsų laukia salėje, Ringailėse“.
Atsisveikinę su Mičiūnais traukiame link Nemaitonių seniūnijos pastato, kuris yra Varkalių kaime. Tame pastate yra ir Ringailių salė. Štai koks vietovardžių labirintas. Įėjus užplūsta jaukumas... Širdį glosto išpuoselėta augalų oazė. Salėje vyksta bendruomenės susitikimai, koncertai, vietos menininkų ir amatininkų parodos. O kaip žmonės džiaugiasi, kad turi tokią puikią vietą susibūrimams ir pabendravimui! Mums besilankant, čia veikė Rimučio darbų paroda. Jis pats sakė, kad bando įvairias technikas, nes viskas įdomu. Su tuo nesutikti negalima, nes jo sodybos aplinka papuošta grojančiais akmenimis, namų vidus – šiaudiniais sodais.
Pasigrožėjus darbais kviečia mus Rimutis ant kelių kalnelių užkopti. Nuo Kupolio kalno vos ne visa apylinkė kaip ant delno. Sako, kad čia su kaimo merginomis šokę velniai ir ištrypę kalno viršūnę, kuri virto raisteliu.
Stovint ant Stuprės kalno Kaišiadorių rajone matyti Prienų ir Trakų rajonai.
Marijonos Grabauskienės – audimo, karpinių ir kitų amatų meistrės namuose
Marijona Grabauskienė – audimo, karpinių, kulinarijos, konditerijos ir dar eilės amatų meistrė. Gyvena ant kalvos, šalia kurios ežeras „Aklažeris“ palikdamas savo vietą iškeliavo kitur. Aplinkui miškelis, skardžiai, kalvelės kiek tik akys užmato. Gal todėl ir amatų tiek moka, nes gamta padeda. Pati sako, kad nieko čia ypatingo nėra. Darai ir padarai. Viskas paprasta.
Pasirodo, viskas slypi paprastume. Todėl ir stebina paprasti darbai savo grožiu: audinių raštai paprasti tradiciniai, siūlai audiniams paprasti, karpiniai paprastų ornamentų, bet akių nuo viso šito grožio atitraukti negali.
Atsisveikiname su Maryte, vėliau ir su Rimučiu ir važiuojame pas Veroniką. Pakeliui apžiūrime senąją Ringailių pradinę mokyklą – didelę medinę trobą, kuri vos ne prieš šimtą metų buvo žinių teikėja aplinkiniams vaikams.
Veronika Plentienė – sertifikuota karpinių meistrė
Ji sako, jog karpiniai – paprastas užsiėmimas. Tik minties ir atidumo reikia. Metinėms šventėms visuomet namus puošia karpiniais.
Iš kito kambario Veronika grįžta su didžiuliu numargintu stručio kiaušiniu. Paprašome ir audinių parodyti. Kokie jie gražūs, netradiciniai.
Laikai rankose tokį kūrinį stovėdamas senoje troboje ir tartum jauti žengęs žingsnelį link protėvių gyvenimo aplinkos...
Nuo tų margumų mums jau galva apsisuko, o Aldona Kamantauskienė sako, kad čia dar ne pabaiga.
Pasigėrėję nuostabiais Veronikos Plentienės karpiniais leidžiamės tolyn.
Mūsų laukia įdomi ekskursija ir viešnagė pas menininką Joną Levansevičių bei kitus krašto žmones.
 Medinų akmuo – kelių sankryžoje
|  Mokytoja Albina Pašvenskienė su savo vyru Broniumi puoselėja muziejų, įrengtą buvusioje Mičiūnų mokykloje
|  Albina Pašvenškienė visus pavaišino gira
|  Turtingas nemaitoniškių stalas
|  Tikras stebuklas – Rimučio grojantys akmenys
|  Rimučio sodai
|  Rimutis Brazinskas prie grojančių akmenų
|  Marijonos Grabauskienės sodyboje
|  Viskas Marijonos rankomis pagaminta
|  Marijona su karpiniais
|  Veronika Plentienė – audėja, margintoja, karpytoja
|  Veronika rodo, kaip daromi karpiniai
|
Giedrės Streikauskaitės ir Astos Sabaliauskienės nuotr.
|
|
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2017 gruodžio 13, trečiadienis )
|
|
|
|
|
