Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

arrow Archyvas 2024 kovo 29, penktadienis
Kad kuo ilgiau išsaugotume medinius kultūros objektus Spausdinti
Jovita Skardžiūtė, Lietuvos liaudies buities muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė viešiesiems ryšiams   
2017 spalio 27, penktadienis

Rugsėjo mėnesį  Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko teoriniai ir praktiniai mokymai, kalbėjomės apie medinę architektūrą, kaip ją pažinti, saugoti ir tvarkyti.

Mediniai kultūros paveldo objektai – tai sudėtinė Lietuvos architektūrinio paveldo dalis ir yra vienas svarbiausių ir trapiausių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų. Deja, medis, kaip statybinė medžiaga, yra neilgalaikė, todėl mediniai kultūros paveldo objektai nyksta
Praktiniai užsiėmimai
sparčiau negu mūriniai statiniai, o procesai, turintys įtakos blogėjančiai būklei, intensyvėja. Susirūpinimą kelia medinės architektūros paveldo, kurio esmę sudaro tradicinės (specialiosios) statybos technologijos, išlikimas ir reprezentavimas.

Pastangos jį išsaugoti dažnu atveju nesėkmingos dėl sisteminio meistrų ir jų kompetencijos stygiaus, procedūrų bei susiformavusios darbo praktikos spragų, atliekant tyrimo, vertinimo, projektavimo, priežiūros ir tvarkybos darbus. Esamos situacijos pasekmė – negrįžtamas medinio architektūros paveldo nykimas, jo vertės
Seminaro ištvermingiausieji dalyviai
praradimas ir meistrystės, kaip gyvosios tradicijos, tęstinumo praradimas. Mokymuose buvo akcentuojama tradicinių (specialiųjų) technologijų svarba, siekiant, kad joms būtų teikiamas prioritetas medinio nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkybos darbuose, kad specialiosios technologijos būtų fiksuojamos tyrimų medžiagoje, tvarkybos darbų projektuose ir ypač tvarkybos darbų metu, kuomet atsiskleidžia daugiausia technologinių ypatumų.

Seminare nemažai dėmesio buvo skirta teoriniams mokymams, kurie vyko jaukioje Aristavėlės dvaro salėje. Kasdien po pietų, kiek leido prastos oro sąlygos, vyko praktiniai užsiėmimai, atliekant svirnolobyno tvarkybos darbus. Reikia priminti, kad svirnas-lobynas statytas XVIII a. viduryje, 1968 m. perkeltas (iš Švenčionių r. Grybų dvaro) į muziejų, o atkūrus Aristavėlės dvaro rūmus, 2015 m. svirnas atitemptas prie dvaro. Pertempiant, jis buvo dalinai išrinktas, todėl restauruojant naujoje vietoje, reikalinga atlikti kai kuriuos restauravimo darbus (sutvirtinti
Mokymų metu
konstrukciją, užtikrinti jos stabilumą, padėti papildomus pamatinius sienojus, sutvarkyti laiptus, balkono tvoreles, grindis, stogo konstrukciją, uždengti stogą skiedromis). Darbas vyko nedidelėmis grupelėmis, išbandant meistro įrankius arba gyvai diskutuojant su kolegomis. Džiugu, kad kasdien mokymuose dalyvavo gerokai daugiau besidominčių medžio statyba negu buvo planuota. Paskutinę dieną likę ištvermingiausi dalyviai išsakė savo nuomones, pasiūlymus ir pageidavimus. Eksperimentinis darbas atvėrė erdvę diskusijai ir pažinimui, leido nauju kampu pažvelgti į situacijas, restauravimo problemas. Buvimas drauge suartino skirtingų profesijų žmones, suteikė naujų žinių, įkvėpė ir subūrė bendraminčius tolimesnėms veikloms.

Nuotr. iš muziejaus fotoarchyvo.


Paskutinį kartą atnaujinta ( 2017 spalio 28, Šeštadienis )