Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2024 kovo 29, penktadienis
Tas šaunus „Brastos“ kolektyvas! Spausdinti
Jonas KATKEVIČIUS   
2017 spalio 10, antradienis

Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premijos laureatė, Kalvių kultūros centro dramos kolektyvo ,,Brasta“ vadovė Janė Bernotienė
Kažkada, dar senuosiuose  Kaišiadorių kultūros namuose, kurie buvo daugiau panašūs į didelę  daržinę ar sandėlį, mes, kaišiadoriečiai, gana linksmai leisdavome laiką. Gal tik jaunystės nostalgija idealizuoja tą praeitį, tačiau aš tuos laikus prisimenu kaip įdomesnius, turiningesnius ir linksmesnius. Kodėl? Kaišiadorių rajone kiekviena mokykla ir kultūros įstaiga turėjo savo dramos būrelį ar studiją. Kai kurie vietinių artistų pastatyti spektakliai netgi buvo daugiau laukiami ir lankomi  nei gastroliuojančių teatrų pasirodymai. Kiekvienais metais vykdavo tokių dramos kolektyvų apžiūra, kuri netilpdavo į vieną dieną. Vaidinimai būdavo rodami ištisas dvi dienas ir aš pažiūrėdavau juos visus, nekantriai laukdamas saviškių pasirodymo. Vos ne visiems tiems kolektyvams vadovavo ne specialistai, ir kai kuriems pavykdavo labai gerai. Dabar mes turime profesionalus, o tokių kolektyvų beveik nėra. Tiksliau būtų galima pasakyti – yra vienas Kalviuose. Gal todėl aš ir norėčiau skaitytojams papasakoti apie žmones, kurie nenutraukė ryšių su scena.
Supažindinu: „Brastos“ dramos kolektyvas, nes pavadinti juos būreliu, niekaip neišeina.
Kalvių žmonės juokauja, kad viena jų ežero pusė  yra Kauno priemiestis, kita – Kalvių kaimas.  Nenuostabu, kad  ir dramos kolektyve yra  tikrų kauniečių.

Taigi Kalvių dramos kolektyvo „Brasta“ aktoriai iš arčiau...


Irutė  Maciulevičienė
Tokia lietuviška, veikli ir nuoširdi

Irutė maciulevičienė
Ji kažkuo primena mano pusseserę. Kalba tarmiškai, neatskirsi, net ir balsas panašus, ir charakteris, ir humoras. Tokia lietuviška, atrodo, viskuo patenkinta moteris,  veikli ir,  pagaliau,  laiminga tuo gyvenimu, kuri pati sau kuria.  Pasakyčiau, etaloninis  lietuvės moters pavyzdys, tokias mes visas norėtume matyti. Deja, jų per daug nėra. Su Irute susipažinau ne kaip su artiste, o kaip su valdžios žmogumi. Neatsitiktinai žmones ją vadina Kalvių gaspadore, jos visi klauso ir myli. Ji turi didelį organizatorės talentą. Visa ūkinė šio kolektyvo veikla, finansavimas ir kiti darbai, gula ant jos pečių. Ji supranta, jog jai pačiai reikia vaidinti ir dainuoti. Tokių pareigingų žmonių ne taip dažnai rasi.


Danguolė Lagunavičienė

„Visą gyvenimą dalyvavau saviveikloje“

Danguolė Lagunavičienė
Gimė, užaugo, mokėsi ir dirbo Kaune. Kai nesenais laikais užsidarė anuometinis projektavimo institutas, kuriame ji dirbo ilgus metus, Danguolei teko dirbti įvairius darbus. Buvo net išvykusi iš šalies, dirbo Anglijoje, vėl grįžo į Lietuvą. Pažymėtina, jog ir savo šalyje ji nevengė bet kokio darbo, kuris visai nesusijęs su jos profesija ir ne prestižinis. Likimas, kaip ir daugelio Lietuvos žmonių, panašus.
– Kai gyvenau Kaune, turėjau daug  menininkų draugų, – pasakoja Danguolė. – Labai mėgau šokti. Šokti pradėjau, kai tik atsistojau ant savo kojų. Kiek save prisimenu, visą gyvenimą dalyvavau saviveikloje. Šokau, dainavau, vaidinau. O šis mūsų kolektyvas geras, linksmas ir draugiškas.
Danguolė – didelė vadovės pagalbininkė, labai daug prisideda gaminant rekvizitus.


Vidimantas Šmulkštys
„Lengvai įsijaučiu į vaidmenis“

Vidimantas Šmulkštys
Gimė Intoje (Komi SSR). Tai miestas –  50 kilometrų į pietūs už poliarinio rato. Į Lietuvą grįžo 1960 metais. Visas kaimas, kuriame gyveno jo šeima, Lazdijų rajone, buvo ištremtas į Sibirą už ryšius su partizanais. Grįžę į Lietuvą,  apsigyveno Marijampolėje, baigęs mokyklą, įstojo į Vilniaus universitetą  ir 3 metus studijavo žurnalistiką.  Gyveno Kaune ir dirbo Kauno radijo gamykloje. Vėliau studijos neakivaizdiniu būdu žemės ūkio institute, kur įsigijo agronomo-selekcininko specialybę ir aktorystė.  Kaišiadoriečiai jį pažįsta kaip profesionalų komiką.
– Šiuo metu, išsiėmęs verslo liudijimą,  dirbu kraštovaizdžio architektu, augalų selekcininku ir gyvenu Kalviuose, – pasakoja Vidimantas. – Nuo vaikystės dalyvauju saviveikloje. 14 metų dainavau Kauno radijo gamyklos folkloriniame ansamblyje, lankiau vaidybinio meno užsiėmimus Kauno muzikiniame teatre. Palyginti  lengvai įsijaučiu į vaidmenis, kuriuos kartais pritaikau gyvenime. Iš prigimties esu rokeris – metalistas. Mano gyvenimo credo: „Duodu savo – neliečiu svetimo. Jeigu galiu – myliu.“ Mėgstu piešti.


Aušra Černiauskienė
Kolektyvo vertinama už talentą

Aušra Černiauskienė
Gimė Kruonio seniūnijoje, Ginteikiškių kaime. Baigė Lietuvos sporto universitetą Kaune.
Dirbo socialine  pedagoge. Šiuo metu augina vaiką ir dirba vargonininke Kruonio ir Kalvių bažnyčiose. Groja gitara ir dainuoja. Visapusiškai talentinga, dažniausiai vaidina pagrindinius vaidmenis. Visas kolektyvas ją vertina dar ir todėl, kad ji ne tik puikiai išmoksta visą tekstą, o jos rolė dažniausiai būna ilgiausia, bet ir padeda kitiems. Galėtų suvaidinti Ofeliją ir Dezdemoną, bet kol kas visos jos rolės daugiausia komiškos.


Jurgita Kaluževičienė
„Žinau, be manęs niekas neapsieis...“

Jurgita Kaluževičienė
Suvalkietė, bet nuo septintos klasės gyvena Kalviuose. Ji – taip pat prie  meno, yra baigusi Vilniaus aukštesniąją technologijos mokyklą. Jos specialybė – keramikos technologijos. Taip jau susiklostė, kad Jurgita visą gyvenimą dirbo pašte. Kaimas jai patinka, jokio ilgesio miestui... Augina tris vaikus,  turi 2,5 ha žemės, bičių.
– Savo gyvenimo neplanuoju, bet žinau, kad be manęs niekas neapsieis,– prisipažįsta ji. 


Lilija Naginevičienė
Su kolektyvu – nuo vaikystės

Lilija Naginevičienė
Kalviškė, baigusi Kauno kolegiją, dirba socialine darbuotoja. Augina du sūnus. Su  dramos kolektyvu „Brasta“– nuo vaikystės.
– Svajoju taip nugyventi gyvenimą, kad būtų smagu prisiminti, ir nebūtų dėl ko gailėtis, – sako Lilija Naginevičienė.


Indrė Radvilaitė-Kasteckaja
„Dabar esu laiminga“

Indrė Radvilaitė - Kasteckaja
– Gimiau, augau, mokiausi  ir mirsiu čia, Kalviuose,– sako ji. –  Kaip ir dauguma Lietuvos jaunų žmonių buvau išvykusi į užsienius laimės ieškoti. Buvo visko: pažinimo džiaugsmo ir sunkių nusivylimų. Grįžusi į Lietuvą, iki vestuvių dirbau Kaune. Dabar gyvename Kalviuose ir niekur kitur gyventi nenoriu. „Brastos“ vadovė Janė Bernotienė man – antra mama, vaidinu nuo vaikystės. Ši veikla – man viskas: laisvė, atsipalaidavimas nuo rūpesčių ir darbų. Kartais taip įsijaučiu, kad net vyras namuose pasiūlo rolę „išjungti“.
Dabar esu laiminga. Nesikankinu dėl praeities klaidų. Svarbiausia šiame gyvenime –  nepasiduoti.


Augis Kochanskas
„Norisi nekasdieniško gyvenimo“

Augis Kochanskas
Gimė ir augo Kaune. Kalviuose apsigyveno tėvui atsiėmus žemę ir pradėjus ūkininkauti. Pagal specialybę – statybininkas. Kartu su visa šeima dabar ūkininkauja.
– Tas darbas jau dabar man į kraują įaugęs. Mieste būtų ankšta. Į kolektyvą atėjau, kai man buvo 19 metų, dabar – 33. Vaidinu todėl, kad linksma. Norisi kažkaip kitaip save realizuoti, kad gyvenimas neatrodytų toks kasdieniškas.  Hamletą suvaidinti man dar, ko gero, ankstoka, – svarsto, tačiau, kas žino...


Paskutinį kartą atnaujinta ( 2017 lapkričio 12, sekmadienis )