Šaunu, kai jaunuoliai jau gimnazijoje puikiai žino, ko nori iš gyvenimo, žino, kokių tikslų siekti ir tą daro.
Tėvai gali didžiuotis tokiais vaikais. Jie išpildys tėvų lūkesčius, daug pasieks gyvenime ir bus verti  bendruomenės nariai. Juos lydės atkaklumas ir ryžtas, siekis tobulėti, įgyvendinti savo planus ir svajones.
Ką veiks gyvenime ir kokių tikslų sieks, žino ir Kaišiadorių  Algirdo Brazausko gimnazijos dvyliktokas (IV klasė) Domantas Sabaliauskas.
Jis turi valios ir gero užsispyrimo, energijos tikslui siekti. Turi ir tikslų.
Vaikinas tvirtina, kad baigęs mokyklą stos į Kauno technologijos universitetą studijuoti informacinių technologijų, tiksliau – programavimo.
Tai sunkus mokslas ir ne kiekvienam jis pagal išgales. O Domantas programavimo paslaptis perpratęs kaip tikras asas. Kaune papildomai lankė jaunųjų  kompiuterininkų mokyklą, išlaikė egzaminus ir  netgi jau buvo susiradęs darbą toje srityje, tačiau dėl to būtų reikėję mesti mokslus gimnazijoje.
Domantas supranta, kad turi baigti mokyklą ir baigti gerai, įgyti aukštąjį išsilavinimą, tapti diplomuotu programuotoju, susikurti gyvenimą, nors vaikinas  sako, kad nusimanantis gali dirbti programuotoju ir be diplomo, tačiau būtent diplomas suteikia saugumo. Tokia vaikino nuomonė, tačiau jis viską daro teisingai – baigs mokyklą ir studijuos.
Ir nebūtinai užsienyje, nes ir Lietuvoje galima gerai ir gražiai gyventi – įsitikinęs gimnazistas.
„Tiksliai žinau, ko noriu,– sako vaikinas.– Nesvarbu, kur dirbsiu – Lietuvoje ar užsienyje.“
Jo žodžiais tariant, programuotojas gali dirbti ir namuose – svarbiausias jo įrankis – kompiuteris.
„Programuojant reikia ne tik  motyvacijos, bet ir loginio mąstymo“,– pasakoja jaunuolis.
Jis laimingas, kad programavimas jam kaip hobis. Juk nieko nėra geriau, kai darbas tau ne tik darbas, bet ir pomėgis. Tuomet visuomet būsi patenkintas tuo, ką darai, daug pasieksi gyvenime.
„Programuodamas galiu kelias valandas išsėdėti prie kompiuterio“,– tvirtina gimnazistas.
O tai kaip su mokslais? Kada Domantas ruošia pamokas, daro namų darbus?
„Tuo pačiu laiku“,– vaikinas pasakoja, kad rytdienos pamokoms spėja pasiruošti mokykloje, pertraukų metu padaro namų darbus.
Ir mokosi pavyzdingai, dalyvauja olimpiadose: fizikos, matematikos, informatikos, chemijos...
Jaunuolis nesižvalgo į ankstesniuosius metus. Pasakoja, ką nuveikė praėjusiais mokslo metais. Štai rajoninėje fizikos olimpiadoje pelnė pirmąją vietą, matematikos – trečiąją, informatikos, žinoma,– pirmąją vietą...
Gabus, atkaklus, visur suspėjantis, viską apskaičiavęs, stebinantis ne pagal metus brandžiu mąstymu.
Dėl programavimo aiškiai „nusidavęs“ į tėvą, Palomenės mokyklos direktoriaus pavaduotoją ir informatikos mokytoją Ričardą Sabaliauską.
Vaikinas pasakoja, kad  mama, Algirdo Brazausko gimnazijos chemijos mokytoja Laima Sabaliauskienė, labiau būtų norėjusi, kad sūnus studijuotų chemiją. Bet Domantas jau pasirinko – bus programuotojas.
Motina sūnui skersai kelio nestos: programuotojo profesija puiki, atverianti svarias galimybes tikslo siekiančiam, sumaniam ir dėl programavimo „užsidegusiam“ sūnui.
Programavimas Domantui buvo kaip koks nušvitimas. „Pabandžiau ir „užsikabinau“,– šypsosi.– Juo labiau kad pradėjo sektis...“
Ko gero, „užsikabino“ ir jo jaunylis brolis Deividas, dar aštuntokas, bet, Domanto žodžiais, gabus. „Daviau Deividui išspręsti dvyliktos klasės informatikos egzaminų dalį – programavimą. Gerai parašė,– brolio sėkme džiaugiasi gimnazistas.– Ir jis „užsivedė“.
Šaunu, kad Laima ir Ričardas  Sabaliauskai turės šeimoje du programuotojus. Vaikinai turi geras, tam skirtas galvas.
Domantas sako: gyvenimas per trumpas, kad jį mėtytum bet kam. Turi būti apsisprendęs, ką veiksi.
Tai gili išmintis, skambanti jauno žmogaus lūpose ir labai teisinga. Kitam toks supratimas ateina įpusėjus antrajai gyvenimo pusei arba ir visai neateina, o Domantas subrendo anksti.
Jis labai vertina ir brangina šeimą, jos vertybes. Šeima vaikinui labai svarbi. „Šeima ir geri draugai – to man pakanka,“ – sako vaikinas.
Jis myli Lietuvą ir su šeima bei šeimos draugais keliauja po šalį. Labai patinka Palanga, Druskininkai, Birštonas, aplankyti piliakalniai....
Domantas Sabaliauskas neužsisėdi prie kompiuterio. Jis stengiasi gyventi įdomiai. Atranda laiko bendrauti su draugais, sportuoti.
Vaikinui patinka sunkioji atletika ir matyti, kad jis jau prasimankštinęs – dailiai nuaugęs, sportiškas. Pernai rajone, štangos kilnojimo varžybose, Domantas pelnė trečiąją vietą. Buvo metas, kai vaikinas lankė karatė treniruotes. Bet dabar tam nebeturi laiko.
Daug sportuoja ir jo brolis Deividas. Jis lanko plaukimo treniruotes, yra pelnęs daug medalių ir kitų apdovanojimų.
Daug sportavo ir jų tėtis Ričardas, todėl namie  pakankamai sportinio inventoriaus. Jaunuoliams tai tik į naudą.
Šie mokslo metai Domantui Sabaliauskui gimnazijoje paskutiniai. Jis juos užbaigs kaip visuomet, pavyzdingai. Tikėkimės, sėkmingai išlaikys egzaminus ir nukeliaus tolyn į ateitį savo nusibrėžtu keliu.

Autorės nuotr.