Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2024 balandžio 18, ketvirtadienis
Amžius – ne kliūtis būti aktyviam Spausdinti
Ramutė ŠIMELIENĖ   
2017 rugpjūčio 30, trečiadienis

Alfonso Šlivinsko pastangomis prie daugiabučio namo įrengta ši vaikų žaidimo aikštelė
Alfonso Šlivinsko pavardė kaišiadoriečiams, o ir mūsų rajono gyventojams puikiai žinoma –„Kaišiadorių aidų“ laikraštyje ne kartą publikuoti jo rašiniai ir pasisakymai įvairiomis aktualiomis mūsų gyvenimo temomis. Alfonsas – aktyvus mūsų laikraščio bendradarbis. Prieš septynerius metus  su žmona Valdute atvykęs iš Ukmergės rajono į Kaišiadoris, jis bene iškart ėmė bendradarbiauti su mūsų laikraščio redakcija.
Aktyvus, visuomeniškas žmogus jis  ėmėsi veiklos, kurios galėtų pavydėti ir kur kas jaunesni žmonės. Atsikraustęs į Kaišiadoris ir apsigyvenęs viename iš daugiabučių namų, kartu su žmona ėmėsi burti savojo namo gyventojus bendroms šventėms. Dar 2010 metais kaimynams surengė „Rudenėlio“ šventę, kitais metais šventę „Sveikas, kaip gyveni, kaimyne?“
Su žmona Valdute prie namų laiptinės
Tai Alfonso pastangų dėka prie daugiabučio namo buvo įrengta vaikų žaidimo aikštelė, o šalia jos  Alfonsas su pagalbininku pastatė „savos gamybos“ sūpynes, kieme įrengė stalą su suoliukais. Šią poilsio erdvę pamėgo ir vyresni, ir jaunimas.  Alfonsas Šlivinskas iš tiesų auksarankis. Įėjimas į laiptinę, kurioje gyvena su žmona, skiriasi iš visų aplinkinių, nerasi tokios ir visame mieste: nudažyta, dailia tvorele padabinta, Valdutės gėlėmis apsodinta. Gėlės ir žalumynai veši ir po jų dekoratyviu balkonu. Tikras pavyzdys, koks turėtų būti miestelėnas, mylintis savąjį miestą.
Nagingas buvo ir jo tėvas Stasys, visame valsčiuje vienintelis  gaminęs vežimus, vežėčias, kitus kruopštumo ir sumanumo reikalaujančius daiktus. Sako, į tėvą nusidavęs buvo ir Alfonso vyresnysis brolis Edvardas. Tas gaminęs išskirtinius baldus. Būdamas nagingas, prisidėjo prie Šiaulių „Tauro“ televizoriaus dėžės dizaino kūrimo. Alfonsui taip pat paklūsta medis. Iš jo gali pagaminti bet ką. Tačiau jam pasiduoda ir metalas. Jaunystėje baigė Šiaulių politechnikume metalo apdirbimą pjovimu. Tą patį studijavo ir Kauno politechnikos instituto (dabartinis KTU) Šiaulių vakariniame fakultete.
Pensininkas nesėdi rankų sudėjęs, jo gyvenimas įvairus ir įdomus. Alfonas yra aktyvus Kaišiadorių miesto Centro bendruomenės narys  (bendruomenės vadovas Karolis Petkevičius, įkūrėjas Kęstas Moroza).
Alfonsas gražina ir laiptinę. Jo rankomis išdrožinėtos skelbimų lentos, laiškų dėžutės
A. Šlivinskas džiaugiasi veiklia bendruomene. Jam labai smagu, kad bendruomenės dėka mieste, prie daugiabučių namų, įrengta treniruoklių aikštelė. „Parašėme projektą ir gavome lėšų”,– pasakoja  aktyvistas. Jis dar sako, kad bendruomenė kartu su Šaulių kuopa tvarko mieste esantį „varliuku“ vadinamą tvenkinį, dabar ruošiasi Smurto ir savižudybių prevencijos renginiams mieste.
Baltabarzdis žilaplaukis Alfonsas pabūna Kalėdų seneliu, kai miesto centro bendruomenės atstovai su dovanomis keliauja aplankyti vaikų, gyvenančių Paparčių šv. Juozapo šeimos namuose.
„Benduomenė įsikūrė prieš kokius trejus – ketverius metus,– pasakoja Alfonsas.– Ir aš ten netyčia  užklydau“,– šypsosi. Sako, buvo užsukęs į Turizmo ir verslo informacijos centrą (TVIC) pas jo direktorę Giedrę Streikauskaitę. Toji išsitarė, kad jų centre rinksis miesto Centro bendruomenės atstovai, pasiūlė pasilikti. Taip Alfonsas įsiliejo į bendruomenę, tapo aktyviu jos nariu.
Alfonsas Šlivinskas randa laiko dalyvauti protmūšiuose, dalyvavo bibliomūšiuose, kurie vyko visoje šalyje, taip pat ir Kaišiadorių viešojoje bibliotekoje. 
Jiedu su Valdute prisimena, kaip malonu buvo dalyvauti Lietuvos mastu vykusio rašinio konkurse, kuris vyko ir  Kaišiadorių bibliotekoje, „Kaip jūsų gyvenimą pakeitė kompiuteris?“ „Parašėme tada, kad kompiuteris mums padeda susisiekti su vaikais, gyvenančiais Amerikoje, pasikalbėti. Taip tarsi nejauti to nuotolio, kuris plyti tarp mūsų“,– sako abu ir šypsosi. Rašinys buvo atrinktas ir apdovanotas – gavo prizų, be to, pas juos apsilankė ir Lietuvos TV žurnalistai, parengė laidą.
Prieš atvažiuojantį į Kaišiadoris, Alfonsas su žmona Valdute gyveno Tulpiakiemyje, Ukmergės rajone. Gražus kaimo pavadinimas, kvepiantis tulpėmis, o gal ir kitokiomis gėlėmis. Alfonsas sako buvęs vienintelis  vyras bibliotekininkas tame rajone, Valdutė kultūros namų vadove išdirbo 42-ejus metus. Abu ne kartą apdovanoti kaip aktyvūs, savo darbą mylintys žmonės.
Įėjimas į laiptinę, kurioje gyvena Alfonsas ir jo žmona, patraukia praeivių žvilgsnius
Tulpiakiemyje jiedu taip pat negyveno uždaro gyvenimo būdo. Buvo aktyvūs. Labai puoselėjo savo sodybą, todėl ji ne kartą buvo pripažinta pavyzdingiausia ir tvarkingiausia sodyba. Alfonsas kaime įkūrė jaunimo bendruomenę „Atžalynas“. Jaunimas daugiausia dalyvaudavo įvairiuose sporto renginiuose rajono mastu. Vienais metais „Atžalyno“ komanda dalyvavo rajono sporto šventėje, kurioje sulaukta ir Prezidento Valdo Adamkaus. Tai iš jo rankų Alfonsas gavo padėką už darbą su jaunimu. Už veiklą bendruomenėje ir darbą su jaunimu padėkos raštu jį apdovanojo ir tuometinė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Buvo metas, kai Seime jis kalbėjo apie  būtinumą kurti bendruomenes ir apie didesnį jų finansavimą bei rėmimą.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę Alfonsas kurį laiką dirbo Skuodo  užkardos viršininku...
,,Rudenėlio” šventėje Alfonsas buvo Dėdė derlius...
Jiedu geru žodžiu mini Tulpiakiemį, jo žmones, buvo ten įsigyvenę, tačiau metai bėga, abu nejauni, todėl pasidarė per sunku gyventi kaime. O Palomenė – Valdutės tėviškė. Todėl ir atvažiavo arčiau gimtųjų vietų – į Kaišiadoris. Ir čia jau pritapo.
Alfonsas – pilietiškas, patriotiškas. Jis džiaugiasi ir didžiuojasi, kad Lietuva laisva. Neramiais 1991 metais, tuoj po sausio 13-osios iki pat gegužės pradžios, jis su kitais vyrais budėjo Seime. Prisimena, ginklai visada buvo paruošti.  Todėl dabar jis labai nori, kad gyvenimas gerėtų. Gyvendamas Kaišiadoryse, jis stengiasi būti aktyvus
...per Didžiąsias metų šventes namo vaikus aplankė, virtęs Kalėdų seneliu
bendruomenės narys, neabejingas negatyviems reiškiniams, kurių, deja, dar pasitaiko. „Manęs laukia daug darbų,– sako A. Šlivinskas ir skaičiuoja: pirmiausia jam  reikės stebėti kaip įrengiamos skelbimų lentos Kaišiadoryse, sieks, kad prie jo daugiabučio (Gedimino g. 129) namo būtų sužymėta automobilių stovėjimo aikštelė... „Kol gyvas būsiu, sieksiu, kad būtų įrengtas Vaikų užimtumo centras Kaišiadoryse“, – sako jis.

Autorės ir A. Šlivinsko archyvo nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2017 lapkričio 12, sekmadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024