Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika


2023 rugsėjo 25, pirmadienis
Pravieniškiečiai gyvena turiningai ir įdomiai Spausdinti
Ramutė ŠIMELIENĖ   
2017 liepos 07, penktadienis

Pravieniškių seniūnė Galina Jengalyčeva – savojo krašto entuziastė
Kas prisimena, kokios buvo Pravieniškės II anksčiau, ypač sovietmečiu, tikriausiai neatsistebi, kaip jos pasikeitė dabar. Dalis žmonių Lietuvai atgavus nepriklausomybę iš miestelio išvažiavo. O tie, kurie liko, dabar gyvena įdomiai ir turiningai. Pravieniškėse I ir Pravieniškėse II susikūrė stiprios kaimų bendruomenės, kurios dabar, abiem Pravieniškėms susijungus į vieną vienetą, taip pat susivienijo. Šiame kaime tiesiog stebėtinai vystėsi žmonių kūrybiniai ieškojimai ir iniciatyvos – atsirado sąlygos,  susidarė galimybė save išreikšti. Dabar Pravieniškių krašte nuolat vyksta parodos, spektakliai, sporto šventės, kiti renginiai. Dėl gyvenamosios vietos specifiškumo Pravieniškių kaimo bendruomenė į savo renginius priima ir nuteistuosius, mielai leidžia pasireikšti jų kūrybai. Pravieniškėse gyvena nemažai kūrybingų, žinomų žmonių.
Apie tai kuo ir kaip gyvena Pravieniškės, pasakoja seniūnė Galina Jengalyčeva, aktyvi kaime vykstančių renginių ir iniciatyvų organizatorė ir dalyvė, „Auksinio proto“ kovose pelniusi „Išminties akmenį“.

Kūryba liejasi per kraštus

„Pas mus gyvena nemažai įdomių kūrybingų ir iniciatyvių žmonių. Todėl kultūrinis gyvenimas seniūnijoje verda,– sako  G. Jengalyčeva.– Antai garsus mūsų krašto šviesuolis menininkas Leonas Glinskis nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios įamžino ne tik Lietuvai brangius  Sąjūdžio istorijos faktus, bet ir  nufilmavo ir filmuoja aibę Pravieniškių kultūrinio gyvenimo akimirkų. Jis filmuoja Pravieniškėse kasmet vykstančius Sausio 13-osios bei kitų valstybinių švenčių minėjimus, parodų pristatymus, Motinos dienai skirtus renginius, vaikų spektaklius, tradicinę Joninių šventę... Šiemet, pavyzdžiui, nufilmavo seniūnijos surengtą Pravieniškių herbo (gyvenvietės dienos) minėjimą, kurį papuošė aktoriaus Gedimino Storpirščio pasirodymas. Jo – dailininko kalvio – įtaka be abejonės padėjo apsispręsti renkantis kalvio profesiją jaunajam pravieniškiečiui Petrui Preikšaičiui.“
Seniūnė mini Leono Glinskio brolio, žinomo dailininko Stasio Glinskio pavardę. Šio žmogaus profesionalius kūrybos darbus  galima aptikti įvairiuose pasaulio kampeliuose.
Tačiau pažymėtina, kad pravieniškiečius ne kartą džiugino kitų, mažiau žinomų, tačiau labai kūrybingų neprofesionalių vietos dailininkų Timofejaus Krasausko (a.a.), Birutės Ulozienės, Tatjanos Balovos kūrybos darbų parodos.
Dailininkė keramikė Audronė Skarbaliūtė ir jaunasis menininkas
Seniūnė G. Jengalyčeva būtinai pamini ir žinomą dailininkę keramikę Audronę Skarbaliūtę-Glinskienę. Tai jos vadovaujamame keramikos būrelyje prie amžinųjų molio paslapčių prisilietė ne viena vaikų ir jaunimo karta. Lipdyti iš molio pas ją ateina ir brandaus amžiaus žmonės, atveria savo gebėjimus ir dvasią. Keramikos būrelio molio darbų parodos kasmet rengiamos  Pravieniškių seniūnijoje nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios, o kartais darbai eksponuojami ir ilgiau. „Tapo gera tradicija rodyti naujausius darbus, – sako  G. Jengalyčeva.– Džiugu, kad jų kaskart vis daugiau, o ir darbų įvairovė visada maloniai
Jaunųjų keramikų darbai eksponuojami parodose
nustebina.“ Seniūnė džiaugiasi, kad  pravieniškiečių keramikos darbai daugelį kartų buvo eksponuojami Vilniuje, Kaune, Kaišiadoryse... Sunku suskaičiuoti visas „lipdukų“ parodas,  laimėtus apdovanojimus. Anot jos, susikaupę darbai prašyte prašosi Pravieniškių keramikos darbų muziejaus įkūrimo.
Čia reikėtų pažymėti, kad skatinamas  jaunųjų pravieniškiečių – darželinukų – kūrybiškumas. Vietos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtoja Alvyda Malinauskienė jau ne vieną dešimtmetį rengia savo grupės auklėtinių darbelių parodas bibliotekoje.
Savo kūrybą pravieniškiečiai turi kur eksponuoti: buvusiose sovietinėse kareivinėse įkurtas Pravieniškių seniūnijos daugiafunkcis centras, kurio erdvės patogios įvairioms ekspozicijoms rengti. Tiek antrojo aukšto fojė, tiek svetingoje bibliotekoje, kultūros centro mažojoje salėje galima pasigrožėti periodiškai besikeičiančiomis parodomis – ne vien mėgėjų, bet ir profesionalų (Minos Levitan-Babenskienės, Rolando Rimkūno, Stasio Glinskio ir kt.
Pravieniškiečiai turi ir savo daug žadantį jaunąjį poetą – Ernestą Noreiką (gim.1989 m.), kuris 2012 metais už pirmąjį išleistą rinkinį „Povų ežeras“ gavo prestižinę Zigmo Gėlės premiją. E. Noreika dar yra žinomas kaip reperis BEETA Nr. 1. Jis šiltai atsiliepia apie Pravieniškes, pavadindamas jas „Geležinių erškėčių kraštu“.

Nuo pat mažens

Pravieniškiečiai kūrybiškumą skatina nuo pat mažens. Pravieniškių seniūnė Galina Jengalyčeva pasakoja, kad kiekvienus Naujuosius metus kaimo bendruomenė pasitinka su nauju vaikų teatro spektakliu. „Jauniesiems teatralams išradingai ir kantriai vadovauja Liongina Bakanienė“,– sako seniūnė. Ji džiaugiasi, kad režisuoti spektaklius  padeda aktorius 
Vaikų spektaklis visiems sukėlė daug gerų emocijų
Petras Dimša. Jo pastangomis Pravieniškių seniūnijos scenoje surengtas labai pavykęs vaikų spektaklis pagal prozininko Broniaus Bušmos pasaką „Vaje, saulytė pradingo!“ 78-erių metų aktorius P. Dimša režisavo spektaklį, pats vaidino, grojo armonika ir vedė visą vakarą. Scenoje pasirodė maždaug 20 jaunųjų aktorių, o P. Dimšai talkino du pagalbininkai, kurie pasirūpino apšvietimu, įgarsinimu. Jam padėjo  Pravieniškių dienos centro bei vietos kultūros  centro darbuotojai.
Spektaklis patiko ne tik pravieniškiečiams. Jaunieji aktoriai sėkmingai pasirodė Antakalnio, Dovainonių, Žaslių scenose, o regioniniame  jaunimo teatrų festivalyje Prienuose atstovavo visam Kaišiadorių rajonui.

Buriasi ne tik jaunimas

Pravieniškėse buriasi ne tik jaunimas ir vaikai, bet ir brandaus amžiaus žmonės. Štai, susibūręs dar 2004 metų pavasarį, savo veiklą tęsia Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblis „Praviena“. Nuo pat įsikūrimo jam vadovauja  Ernesta Žiūkienė. Ansamblyje dalyvauja  12 moterų nuo 26-erių iki 86-erių metų. Per 13 veiklos metų ansamblis dalyvavo daugiau nei 430-tyje renginių Tarp jų ir  2007 m., 2009 m., ir 2014 m. Pasaulio lietuvių dainų  šventėse, folkloro festivaliuose  „Skamba skamba kankliai“, Vilniuje, ir „Atataria  lamzdžiai“, Kaune, Oninių ir  rugiapjūtės šventėse Lietuvos liaudies buities muziejuje su visomis šioms šventėms būdingomis apeigomis. Dalyvauta daugybėje kitų renginių, vykusių Lietuvoje. Ansamblis yra paruošęs jaunimo – meilės, rugiapjūtės, šienapjūtės, karinių-istorinių, Vėlinių, Užgavėnių, Advento ir vestuvinių dainų programų. Repertuarą nuolat turtina ansamblietės dainų pateikėjos Domicelė Vitkauskaitė-Genienė, Irena Matuliauskaitė-Volungevičienė, Audronė Skarbaliūtė, Jadvyga Dubosaitė-Čiurinskienė. Dominuoja Kaišiadorių, Kietaviškių krašto ir Dzūkijos regiono dainos. 2014 m. Pravieniškių vardo paminėjimo sukakties ir folkloro ansamblio „Praviena“ dešimtmečio proga vietos bendruomenės tarybos lėšomis išleistas  ansamblio dainų kompaktinis diskas „Vai, kai aš buvau“ su autentiškomis Kaišiadorių krašto dainomis. 2016 m. ansamblio dainas užrašė ir įamžino Lietuvos liaudies kultūros  centras (Loreta Sungailienė).

Bendri darbai

„Seniūnijos pastate veikia ir Dienos centras, biblioteka ir Kultūros centro padalinys. Džiugu, kad  atsirandančios iniciatyvos dažniausiai tampa bendrais darbais, rūpesčiais ir džiaugsmais: juk kartu galime pasiekti gražiausių tikslų, – sako G. Jengalyčeva.– Neatsiejama  Pravieniškių kultūrinio gyvenimo  dalis – biblioteka. Čia susirenkame ne tik pasirinkti knygų, pavartyti laikraščių ir žurnalų. Dažnam praverčia  viešoji interneto prieiga, kopijavimo paslaugos ar geranoriškas patarimas. Kasmet aktyviai renkame geriausią knygą: tradiciškai aptariame kandidatų penketuką, grožimės rajono saviveiklininkų kūryba, susitinkame su autoriais. Kiekvieną antradienio vakarą susirenka vis gausėjantis  būrys „proto mūšių“ gerbėjų, užverda tikros intelekto kovos“.
Tikrai. Ne veltui pravieniškiečių komanda užimdavo prizines vietas Mažvydo bibliotekos organizuojamose Lietuvos  bibliomūšiuose. Į pravieniškiečių intelektualinę veiklą atkreipė dėmesį Lietuvos heraldikos komisija, svarstydama Pravieniškių herbo projektą – dvi auksines žvirblines pelėdas – išminties ir tamsą  perskrodžiančio  mokslo simbolį. Bibliotekininkė Marytė Drulienė nuolat kupina idėjų, naujų sumanymų, moka  prasmingai bendrai veiklai suvienyti ir darželinukus, ir senjorus.
„Smagu prisiminti aibę įvairiausių renginių – ir Šekspyro kūrybos inscenizavimą, ir susitikimus-diskusijas su Diavara, Gediminu Storpirščiu ir kitais. Dažnas mūsų svečias nustemba pamatęs, kokie aktyvūs pravieniškiečiai, kaip gausiai renkasi į susitikimus ir kiek daug tuose susitikimuose jaunų veidų“,– didžiuojasi  seniūnė.
Ji pasakoja apie neformalią jaunimo erdvę – naktinius kino seansus, treniruoklių salę, kitą veiklų įvairovę.
Seniūnė pripažįsta, kad specifinių įstaigų kaimynystė – pravieniškiečių gyvenimo įvairovė. Tačiau jie išmoko su tuo gyventi. „Pravieniškiečiams netrūksta tolerancijos ir kantrybės: gyvendami šalia, priimdami laisvės atėmimo bausmę atliekančius asmenis į mūsų renginius, bendraudami praktiškai, dirbdami socializacijos darbą, dažnai nepastebimą ir  neapmokamą, bet taip reikalingą Lietuvai, mes džiaugiamės radę su jais bendrą kalbą, padėdami jiems atsitiesti, – sako G. Jengalyčeva. – Kaip atlygis už mūsų nuolatinį triūsą pernai atsirado unikalus Skulptūrų parkas, papuošęs gyvenvietę nuteistųjų kūrybiniais darbais.“
Parkas įrengtas netoli Pataisos namų administracinio pastato, sutvarkius apleistą erdvę prie Pravieniškių gatvės. Nuteistieji sutvarkė aplinką, įrengė takus, sumontavo skulptūras.

Autorės nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2017 rugsėjo 20, trečiadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2023