Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 3 skaitytojai

2024 kovo 28, ketvirtadienis
Verslas ir kūnui, ir dvasiai Spausdinti
Ramutė ŠIMELIENĖ   
2017 gegužės 15, pirmadienis

2015 m. Rolandui buvo įteikta Kaišiadorių rajono savivaldybės Kultūros premija
Vaizdingame Gegužinės kaime, prie pat sraunios Neries esančioje Kaimo turizmo  sodyboje Senosios gegužinės ūkis balandžio 26-ąją apsilankė gausus būrys žurnalistų iš visos respublikos. Tai buvo Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) organizuotas išvažiuojamasis seminaras „Gerieji Lietuvos kaimo plėtros programos pavyzdžiai“ bei vyksiančios LKTA akcijos „Atviros dienos kaime“ dalyvių lankymas.

Tądien Senosios Gegužinės ūkis aplankytas pirmasis. Vėliau žurnalistai lankėsi Kelmės, Šakių ir Kauno rajonų ūkininkų ūkiuose.
Senosios Gegužinės kaimo turizmo sodyboje svečius maloniai pasitiko, sodybos istoriją, verslą, etnoarchitektūrą ir jos pritaikymą kaime papasakojo vienas iš šios sodybos savininkų architektas Rolandas Bortkūnas.
Pagrindinis sodybos pastatas (nauja statyba)
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos organizuojamoje akcijoje dalyvauja 68 sodybos ir ūkiai visoje Lietuvoje. Kiekvienas duris atversiantis  ūkio šeimininkas akcijos dienomis pateiks svečiams išskirtinių kainų pasiūlymų, programų, ekskursijų, degustacijų ar paskaitų.

Lietuvos  kaimo turizmo asociacija šią akciją  rengia kartu su Latvijos kolegomis abiejose valstybėse vienu metu, ragindami mieste gyvenančius žmones aplankyti kaimą gegužės 27 – 28 dienomis. Sodybų, ūkių, kultūros namų, lankytojų centrų šeimininkai, amatininkai ir bendruomenės atvers duris miestiečiams. Lankytojai bus kviečiami pasimėgauti kaimo  siūlomomis pramogomis bei veiklomis, įsigyti jau užaugintų bei pagamintų produktų ar tiesiog sužinoti apie galimybes atostogauti kaime. Šioje
Vienas iš Senosios Gegužinės ūkio sodybos pastatų
akcijoje dalyvaus ir Senosios Gegužinės ūkis, išskirtinis, gerai žinomas ne tik šalyje, bet ir už jos ribų.  Kasmet  šioje kaimo turizmo sodyboje apsilanko apie 1700 žmonių, suteikiama per 2500 nakvynių, 25 proc. lankytojų sudaro užsieniečiai. Ji vertinama aukštais balais – 9,8.

Sodybos savininkas Rolandas Bortkūnas žurnalistams sakė akcijoje dalyvausiantis todėl, kad  parodytų visuomenei, kokias idėjas puoselėja, paskleistų savo mintis apie etnoarchitektūrą ir dizainą, parodytų sodybą.
Senosios Gegužinės ūkio šeimininkas Rolandas Bortkūnas
Senosios Gegužinės ūkis ne kartą nominuotas. Nors kaimo turizmo verslas čia vykdomas viso labo penkerius metus, bet sodyba jau iškovojo pripažinimą.  2013 metais  Kaišiadorių rajono verslo vakare jos savininkai apdovanoti diplomu, 2015 metais sodyba pripažinta sėkmingiausiu kaimo turizmo paslaugų teikėju Lietuvoje, tais pačiais metais ji ta-po konkurso „Lietuviška kaimo sodyba“ laureate.

Už įgyvendintas istorinio paveldo išsaugojimo, jo prieinamumo visuomenei didinimo iniciatyvas ir aktyvią kultūrinę veiklą, tradicinės architektūros puoselėjimą, gyvenamosios aplinkos ir kraštovaizdžio gražinimą bei rajono garsinimą Lietuvoje, taip pat už aktyvią profesionalaus meno ir tautodailės sklaidą bei prieinamumą kaimo žmonėms ir bendruomeniškumo idėjų puoselėjimą sodybos  Senosios Gegužinės ūkis vienam iš savininkų – Rolandui Bortkūnui 2015 metais buvo įteikta Kaišiadorių rajono savivaldybės Kultūros premija. Ir ne veltui. Šioje kaimo turizmo sodyboje nuolat vyksta įvairūs respublikiniai ir vietos reikšmės renginiai, skirti tautinį identitetą atspindinčių sričių puoselėjimui ir propagavimui bei profesionaliojo meno sklaidai. Čia nuolat rengiamos profesionaliojo meno parodos. Jos čia vyksta kas trys mėnesiai. Ir dabar čia eksponuojama Gintauto  Velykio darbų paroda „Žaliakalnio žingsniai“. Parodą papildo E. Janušaičio Briedžio tekstai. Tai jau  22-oji profesionaliojo meno paroda. Šiemet Vasario 16-ajai surengta tekstilės darbų paroda, į kurią pasikviestas Vytautas V. Landsbergis. „Šie mūsų renginiai ne komerciniai“,– sako  R. Bortkūnas.
Jis pasakoja, kad savaitgaliais visas namas išnuomojamas įvairiems renginiams. Čia buvo suvažiavę per 200 motociklininkų, vyko Kauno teatro renginys, rinkosi čia ir žaliavalgiai, skambėjo sutartinės... Visa sodyba spindi tautiškumu, et-nokultūra. Visur regėti lietuviškos, tautiškos detalės. Miegamieji kambariai nustebins ne tik užsieniečius, bet ir  lietuvį. Juose – vietos audėjos Aliunės (a.a.) palikti audiniai, audimo staklės, senoviniai baldai. Kartu čia ir šiuolaikiški patogumai – geoterminis šildymas, satelitinės TV antenos, bevielis interneto ryšys... Čia gražiai kartu dera ir praeitis, ir dabartis.
***
Senosios Gegužinės ūkis – viena iš ilgą ir gražią istoriją turinčio Gegužinės kaimo, kuris rašytiniuose  šaltiniuose minimas jau XV a., sodybų.

Senosios Gegužinės ūkio statiniai pastatyti dvarvietės vietoje. Šios žemės ir dvarai nuo seno priklausė dvarininkams Mardosams, o 1494 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras dvarą padovanojo didikui Grigaliui Stanislovaičiui Astikui. Vėliau šią privilegiją patvirtino ir LDK kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis. Šias žemes valdė ir Trakų vaivada Jonas Glebavičius, Upytės maršalka Čičinskas, dvarininkai Tolvaišos, Vorodackis, Rolevskis, baronai Korfai.  Apie 1856
Tautiški sodybos akcentai
metus čia susiformavo dvi dvarų sodybos – Korfų ir Žižniauskų (Žižnevskių).

Apie 1930-uosius metus prasideda  Bortkūnų linija. Tuomet iš Žižniauskų 70 ha žemės nupirko iš JAV sugrįžęs  Kajetonas Staniūnas ir perdavė savo žentui, būsimam Gegužinės girininkui, Senosios Gegužinės ūkio dabartinių savininkų Rolando ir Benjamino Bortkūnų seneliui Mykolui Bortkūnui.
Tačiau 1941 metais girininkas  M. Bortkūnas  buvo ištremtas į Archangelsko kraštą, jo žmona Stefanija su keturiais vaikais išvežta į Altajaus kraštą, o turtas konfiskuotas.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1991 – 1996 metais Mykolo Bortkūno vyriausiojo sūnaus  Jurgio  iniciatyva atkurta nuosavybė į turėtą žemę, mišką ir likusius ūkinius pastatus, o 2007 metais į Senają Gegužinę, perstatytą buvusią vandens siurblinę atsikėlė gyventi vyresnysis Jurgio Bortkūno sūnus Rolandas su šeima.  Istorijos ratas  apsisuko ir viską sustatė į vietas. Dabar čia gyvena tremtinio Mykolo Bortkūno palikuonys.
Sodyba-ūkis pasinaudojo parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, sritis „Kaimo turizmo skatinimas įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“.
Rolandas Bortkūnas kalbasi su šalies žurnalistais
Už paramą pastatytas  ir įrengtas kaimo turizmui skirtas pagrindinis statinys, daržinės pastatas rekonstruotas į tvartą, įrengti inžineriniai tinklai. Paramos lėšos leido sėkmingai vystyti kaimo turizmo  verslą.

Sodyboje gyvena dviejų brolių – Benjamino ir Rolando Bortkūnų šeimos. Sodybai priklauso 2011 metais baigtas statyti didysis namas, pastatytas svirnas, bei du seni klojimai, vienas iš kurių atnaujintas ir pritaikytas tvartui, pirtis.
Rolandas Bortkūnas ir jo žmona Neringa yra architektai, baigę studijas Dailės akademijoje. Kaip sako Rolandas, jie yra diplomuoti etnoarchitektai-dizaineriai. Neringa dirba Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse architekte. Abu jie ieško, kaip galima etnokultūrą pritaikyti šiandienai.
Rolandas Bortkūnas kartu su kitais dviem autoriais ta tema parašė ir išleido penkias  knygas „Kaimo statyba. Dzūkija“, „Kaimo statyba. Vakarų Aukštaitija“,  „Kaimo statyba. Suvalkija“, „Kaimo statyba. Žemaitija“, „Kaimo statyba. Mažoji Lietuva“.  Jose pateikta istorinė etnografinė regionų kaimo architektūros apžvalga, konkretūs projektiniai pasiūlymai, planai, spalviniai sprendimai, statybos technologijos ir kt. Leidiniai skirti žmonėms, gyvenantiems saugomose teritorijose arba norintiems statyti, rekonstruoti sodybas laikantis tradicijų.
Svečių kambariuose gausu lietuviškų etnografinių akcentų
Rolandas Bortkūnas ir jo žmona Neringa paskutinįjį dešimtmetį aktyviai domisi ir tyrinėja senąją Lietuvos kaimo architektūrą, rašo straipsnius ta tema, propaguoja mūsų statybos tradicijas seminaruose ir susitikimuose.

Jų sodyba pastatyta naudojantis  archyvine medžiaga, išsaugant senąsias Vakarų Aukštaitijos sodybai būdingas formas ir detales, taip pat aprūpinant statinius visomis šiuolaikinėmis medžiagomis ir inžinerinėmis sistemomis.
„Šis namas šiuolaikinis, – rodydamas pagrindinį sodybos pastatą, aiškina Rolandas Bortkūnas ir priduria, – viskas tarpusavyje dera: jeigu tinka močiutės stalas, mes jį paliekame, jei tinka langas – taip pat. Jei ne, įrengiame šiuolaikinį...“
Sukūrę savo kaimo turizmo sodybą, šie žmonės įrodė, kad šiuolaikiškumas ir etnokultūra gražiai dera tarpusavyje.
Prie viso to gražaus tautiško vaizdo jie priderino ir savo veiklas, kurios traukia čia žmones, kurie noriai renkasi į jų organizuojamus šiuolaikinio meno renginius, profesionalių darbų parodas, atvyksta čia ir pailsėti nedideliame šeimos viešbutėlyje, pamatyti kraštovaizdį plaukiant Nerimi ar važiuojant dviračiu. Čia taip pat organizuojami šeimos ar įmonės renginiai, stovyklos. Ūkyje laikomi lietuviškų veislių arkliai ir avelės, suteikiantys tam tikrą koloritą sodybai.

Autorės ir  Angelės Rabačiauskienės nuotr.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2017 birželio 27, antradienis )