Rašyti apie gimtąją kalbą reikia turėti drąsos. Tai lyg vaikščioti seniai pramintu takeliu, kuriuo praėjo daug už tave išmintingesnių, drąsesnių ir protingesnių žmonių. Turime džiaugtis, kad jie, lietuvybės vėliavnešiai, praėjo pirmi, kad galime laimingi vaikščioti jau plačiais savo gimtosios kalbos vieškeliais.
Per praėjusius mėnesius rajone įvyko daug renginių, kuriais verta pasididžiuoti.
Mano nuomone, pats gražiausias ir turiningiausias lietuvių kalbos dienų renginys buvo „Lietuvių kalbos skambesys dainose, eilėse ir papročiuose“, kuris įvyko Kaišiadorių kultūros centre. Renginio sumanytojos ir rengėjos – Kaišiadorių kultūros centro jaunimo folkloro ansamblio „Žilvita” vadovė Laima Morkūnienė ir Meno mokyklos direktorė Eugenija Švelnikienė.
Nuoširdžiai ir gražiai diena buvo paminėta Žiežmarių gimnazijoje. Lietuvių kalbos mokytojos Daiva Maknienė, Eglė Kanapinskienė, Regina Pūrienė ir Nijolė Zebleckienė surengė meninio skaitymo konkursą, rašė diktantą ir organizavo pilietinės dainos konkursą.
Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje buvo rašomas Nacionalinis diktantas, per mokyklos radiją skambėjo lietuvių kalbos pamokėlės, daug dėmesio kalbos kultūrai skyrė mokyklos laikraštis. Organizuojant šiuos renginius daug padirbėjo mokytojos lituanistės Aušra Grigonienė ir Jūratė Lakštauskienė.
Įvairius įdomius renginius surengė Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos mokytojos Živilė Ambraževičienė, Gintarė Markevičienė, Vida Gelažienė, Palomenės pagrindinės mokyklos mokytoja Romualda Suslavičienė, Kaišiadorių šventosios Faustinos mokyklos mokytoja Asta Šimaitė, Paparčių mokyklos mokytoja Jurgita Mikalauskienė.
Negalima nepaminėti ir Žaslių. Mokytojos Nijolė Sabonytė ir Laimutė Dekienė sukūrė tekstą diktantui apie Žaslius, renginį organizuoti padėjo Jūratė Lakštauskienė.
Dėmesio vertus kalbos renginius – susitikimą su kalbininku Antanu Smetona Žiežmarių kultūros centre surengė Irena Taukinaitienė, o Kruonyje kultūros centro renginių organizatorė Živilė Grigonytė kartu su gimnazijos lituanistėmis surengė poezijos ir tautosakos popietę.
Rajono bibliotekos irgi buvo aktyviai įsijungusios į šią veiklą. Zūbiškėse renginį bendruomenei „Iš tautosakos lobyno“ surengė bibliotekininkė Onutė Raudeliūnienė ir struktūrinio padalinio vadovė Nijolė Nartautienė, Vilūnuose į renginį kvietė Ona Skrockienė ir Vilūnų padalinio vadovė Vida Taraškevičienė. Knygų pristatymai įvyko Varkalių ir Žiežmarių bibliotekose, kuriuos organizavo bibliotekininkės Nijolė Kmeliauskienė ir Arina Keturkaitė. Viktorinas ir proto mūšius organizavo Kruonio bibliotekoje Dženeta Bartkutė, Pravieniškių bibliotekoje – Marytė Drulienė, Tauckūnų bibliotekoje – Virginija Alek-sandravičienė, Stasiūnų bibliotekoje – Angelė Stanislauskienė, į popietes Žaslių bibliotekoje kvietė Onutė Karvelienė, gražų renginį surengė Darsūniškio bibliotekos bibliotekininkė Audronė Sirvydienė ir Dovainonių struktūrinio padalinio vadovė Genutė Prunskienė.
Negalime nepaminėti ir Stasiūnų mokyklos-darželio„Nykštukas” darbuotojos Nijolės Ramanauskienės ir direktorės Jūratės Filmanavičienės.
Visos jos įvertintos, pasveikintos ir apdovanotos.
Su didžiuliu susidomėjimu lietuvių kalbos renginių dalyviai ir žiūrovai iš-klausė rašytojos, poetės, Jono Aisčio premijos laureatės, Maironio muziejaus direktorės, puikių knygų apie lietuvių tautos šviesulius Maironį ir Žemaitę autorės Aldonos Ruseckaitės, kuri pri-statė šias knygas.
Nors mes kažkada mokėmės ir, atrodo, nemažai žinojome apie šiuos garbius lietuvių klasikus, bet tai, ką pasakojo knygų autorė, buvo visiems atradimas. Garbūs mūsų tautos žmonės tarsi nu-lipo nuo jiems pastatytų postamentų. Su jais susipažinome iš naujo. Paaiškėjo, jog jie tokie patys žmonės kaip ir mes, su tokiais pačiais jausmais ir išgyvenimais. Manau, daugeliui jie pasidarė dar brangesni ir suprantamesni. Neatsitiktinai po rekordiškai ilgai – dvi valandas – trukusio pristatymo, prie autorės nusidriekė žmonių, norinčių gauti jos autografą, eilė...
|
