Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

arrow Naujienos 2024 balandžio 18, ketvirtadienis
Darbą pradėjo etatinio apmokėjimo modelį kurianti grupė Spausdinti
Ramunė MOTIEJŪNAITĖ-PEKKINEN, LŠDPS atstovė spaudai   
2017 kovo 23, ketvirtadienis

Kovo 9 d. įvyko pirmasis darbo grupės, švietimo ir mokslo ministrės sudarytos etatiniam mokytojų darbo modeliui kurti, posėdis. Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas supažindino su darbo grupės misija, apsitarta dėl darbo eigos, reglamento, rezultatų viešinimo ir pan.

Darbo grupėje yra po penkis ŠMM ir socialinių partnerių atstovus. Profesinėms sąjungoms atstovauja Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius.
Nutarta, kad sprendimai bus priimami, jeigu jiems balsavimu pritars 7 iš 10 grupės narių. Neradus vieno sprendimo, grupė pateiks kelis alternatyvius variantus. Etatinio darbo apmokėjimo modelio metmenis, pagal ministrės įsakymą, grupė turėtų parengti iki kovo 31 d. Modelio įgyvendinimo  teisės aktų projektai turėtų atsirasti iki 2018 m. kovo 1 d.
A. Aldakauskas pristatė darbo grupės nariams darbus, kurie jau atlikti etatinio modelio kūrimo linkme. Anot jo, iš principo sutarta, kad etatą sudarys 36 valandos per savaitę, kurios bus kontaktinės ir nekontaktinės. Taip pat siūlomi penki mokytojų kompetencijų lygmenys, o jų kontaktinių valandų krūvis (maksimalus ir minimalus) turėtų skirtis. Preliminariai sutarta, kad yra dvi nekontaktinių valandų rūšys – susijusios su pamokomis, ir nepamokinės, t. y. darbai, atliekami mokyklos bendruomenei.
Daugiausiai diskusijų posėdyje sukėlė mokytojų kvalifikainės kategorijos, kurių ateityje esą turi nelikti, tačiau pagal gebėjimus pedagogai vis dėlto turėtų būti skiriami į tam tikrus pareigybių porūšius. Ministerija siūlo, kad nuo mokytojo kompetencijų lygmens priklausytų ir kontaktinių valandų skaičius, ir papildomų darbų pobūdis. Pvz., aukščiausio kompetencijų lygmens pedagogai turėtų mažiau pamokų, tačiau užsiimtų mentoriavimu: padėtų mažiau patyrusiems kolegoms.
A. Juregelvičiaus teigimu, mokytojo darbas yra mokyti vaikus ir jokie kiti papildomi darbai jam esą neturėtų būti privalomi. Be to, jis laikosi nuomonės, kad dabartinė pedagogų atestacijos sistema neatlieka savo funkcijos ir mokytojų kategorijų reikia iš viso atsisakyti.
V. Silvanavičius suabejojo kolegos teiginiu, kad į turimą kvalifikaciją nereikia atsižvelgti, ir mano, kad jeigu esamas kvalifikacijos nustatymo mechanizmas ir ne visur veikia taip, kaip reikia, tai jis tiesiog turi būti geriau kontroliuojamas. Jeigu suabejojama kurioje nors švietimo įstaigoje vykdomais mokytojų atestavimo procesais, tam yra mokyklų išorės vertinimas. Jis priminė, kad LŠDPS laikosi pozicijos, jog darbo užmokestis turi priklausyti ir nuo stažo, ir nuo turimos kvalifikacinės kategorijos, o etate esančių valandų koeficientas turėtų būti vienodas tiek kontaktinėms valandoms, tiek nekontaktinėms.
Kitas darbo grupės susitikimas numatytas kovo 23 d., 9 val. Jame socialinių partnerių atstovai turėtų pateikti savo atstovaujamų bendruomenių pozicijas dėl kontaktinių ir nekontaktinių valandų balanso, nekontaktinių valandų sandaros ir pan.
Kartu su ŠMM ir profesinių sąjungų atstovais darbo grupėje dirba Kauno rajono Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius Rolandas Kučiauskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ vadovas Arminas Varanauskas.
LŠDPS inf.
 
Autorės nuotr.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2017 balandžio 26, trečiadienis )