Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

2024 balandžio 19, penktadienis
Antakalnio šimtametės Adelės stiprybė Spausdinti
Angelė RABAČIAUSKIENĖ   
2017 vasario 27, pirmadienis

Su šimtmečio jubiliejaus sulaukusia Adele Verbickiene ir jos dukromis Nijole ir Janina įsiamžino rajono meras Vytenis Tomkus, savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Neviera bei Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė
Praėjusį penktadienį tylioje ir jaukioje Antakalnio kaimo Liepų gatvėje buvo tikras sujudimas:  pasveikinti šios gatvės gyventojos Adelės Verbickienės su 100-uoju jubiliejumi atskubėjo ne tik Antakalnio bendruomenės  žmonės, Rumšiškių seniūnė Eugenija Genevičienė, bet ir rajono meras Vytenis Tomkus, Administracijos direktorius Česlovas Neviera, atsakingi savivaldybės darbuotojai, spaudos žmonės.
Simboliška tai, kad šimtametė Adelė Verbickienė gyvena ne bet kokioje, o išskirtinėje gatvėje, kur auga viso rajono pasididžiavimas – dešimtkamienė liepa.
Daugybę metų gyvenanti šioje gatvėje antakalnietė Adelė Verbickienė savo šimtąjį jubiliejų pasitiko šventiškai savo dukrų Nijolės ir Janinos išpuošta ir gerokai susijaudinusi. Dar niekad savo namuose nemačiusi tiek nepažįstamų žmonių su gėlėmis ir dovanomis rankose, senolė į visus  žvelgė nuostabos kupinomis akimis.
Gimė ji 1917 metų vasario 18 dieną daugiavaikėje Marijonos ir Bernardo Medzevičių šeimoje. Adelės tėvai  gyveno pasiturinčiai, turėjo apie 18 ha žemės, tad jai nereikėjo dirbti sunkių darbų, kadangi šeima išgalėjo pasisamdyti žmonių dirbti įvairius ūkio darbus. Nuo vaikystės išmokusi siūti, Adelė to nepamiršo ir vėliau, kai likimas lėmė nelengvų išbandymų. 
Jubiliatė bei jos dukros su Antakalnio bendruomenės žmonėmis...
Ištekėjusi už vietos ūkininko  Zigmo Verbicko, Adelė apsigyveno vyro tėviškėje Pagirių kaime.
Dirbo, stengėsi kurti savo gyvenimą, kaip ir kiekviena jauna šeima. Nenujautė, kad po nelengvų karo metų vieną 1949-ųjų metų vasaros rytą šeimai teks palikti namus ir išvykti į  jiems svetimą Sibirą su mažyte dukra Nijole ant rankų.
Suprantama, nelengvais išbandymais apie ilgą ir varginančią kelionę į tremtį su mumis pasidalinti Adelė negalėjo. Jos dukra Nijolė, ne kartą iš mamos girdėjusi apie nelengvą gyvenimą atšiaurioje Sibiro žemėje, sakė, jog jai tebuvo ketveri metukai, kai visi buvo ištremti iš namų ir įgrūsti į gyvulinius vagonus ilgai kelionei. „Nieko neprisimenu, – prisipažino Nijolė, – tačiau tremtyje maniau, kad toks yra mūsų gyvenimas.“ Tik vėliau, jau gerokai ūgtelėjusi, ji iš tėvų išgirdo apie gimtinę Lietuvą.
Tremtyje gimė ir dukra Janina, su kuria dabar jubiliatė Adelė ir gyvena.
Dešimt Sibiro tremtyje praleistų metų neįmanoma pamiršti.  Adelei teko dirbti sunkius darbus: skaldyti malkas, plukdyti sielius, pjauti šieną. Nelengvi buvę pirmieji metai, kai trūkdavo maisto, kai stingdė atšiaurūs Sibiro šalčiai. Tačiau abu ištvėrė, visomis išgalėmis kabinosi į svetimą žemę. Ten sugebėjo pasistatyti namą, imtis įprastų darbštiems žmonėms ūkio darbų. Reikalai pagerėjo, kai atsirado ryšys su Lietuva, kai iš ten pradėjo gauti siuntinių su duona, miltais. Tikras išganymas Adelei buvo iš tėviškės atsiųsta siuvimo mašina, kuri,  Adelei siuvant įvairius drabužėlius vietos žmonėms, padėjo šeimai išgyventi.
Skausmingas buvo ir 1959-aisiais metais jų sugrįžimas į Lietuvą su jau Sibire mokyklą baigusia vyresnėle Nijole, penkiamete Janina. Neberado jie tuomet savo namų, teko kurtis iš naujo. Po melioracijos, nušlavusios kaimą, Verbickai pasistatė namus Antakalnyje. Gyveno kaip ir visi kaimo žmonės, dirbdami tuometiniame ūkyje.
Ar tikėjosi senolė sulauksianti šimto metų? Ko gero, ne. Seniai jau mirtis pasiglemžė jos vyrą Zigmą, laikas nuslopino skaudžius prisiminimus.
...o čia – su Rumšiškių seniūne Eugenija Genevičiene ir geriausia seniūnijos seniūnaite Dalia Ramanauskiene
Gyvenimas dabar slenka lėtai, kiekviena diena panaši į kitą. Dukrų Janinos ir Nijolės rūpesčiu šimtametei  nieko netrūksta. O šis išskirtinis įvykis, kuomet jos gimtadienio išvakarėse į namus sugužėjo tiek daug sveikintojų, buvo jai ypač džiugus. Smagu, kad jubiliatė dar pati vaikšto, nėra kamuojama negalios.
Jubiliatę Adelę Verbickienę nuoširdžiais žodžiais pasveikino meras Vytenis Tomkus ir įteikė jai didžiulę puokštę gėlių, Administracijos direktorius Česlovas Neviera užrišo jubiliatei tautinę juostą su išaustu įspūdingu skaičiumi 100, stiprybės palinkėjo Socialinės paramos skyriaus vedėja Eglė Mockevičienė. Senolei buvo įteikta savivaldybės dovana –300 eurų.
Jai giedrų dienų palinkėjo Rumšiškių seniūnė Eugenija Genevičienė, Antakalnio seniūnaitė Dalia Ramanauskienė, kaimo bendruomenės žmonės bei bendruomenės pirmininkė Zita Gyvienė, kiti svečiai.
Pakeltos šampano taurės, sugiedota „Ilgiausių metų“, linkėta sveikatos, šviesių dienų...

Autorės nuotr.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2017 kovo 06, pirmadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024