Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika


2024 gegužės 12, sekmadienis
Kitoks Danutės Katkevičienės pasaulis Spausdinti
Ramutė ŠIMELIENĖ   
2016 lapkričio 25, penktadienis

Danutė Katkevičienė
Nuostabu būna, kai atsiduri stebuklingoj vietoj, pilnoj tautiškumo ir gėrio šviesos. Ta vieta buvo Kaišiadorių kultūros centre atidaryta kaišiadorietės Danutės Katkevičienės penkerius metus kurtų skiautinių paroda. Stebėtini Danutės darbai. Negali atitraukti akių. Antklodės, užtiesalai, pagalvės, staltiesėlės ir dar daugybė kitų grožybių.
Akys raibsta, nesuskaičiuosi, kiek tų dirbinių yra.
Parodą atidaręs Danutės Katkevičienės sūnus Aurelijus sakė, kad tuo mamos  sukurtu grožiu jie – vaikai ir anūkai – apsikloja, kai žiūri televizorių, susirengia
Danutė Katkevičienė su sūnumi Aurelijumi ir anūku Povilu
miegoti, ant jų stato  puodelius arbatai...Tas grožis, močiutės rankų sukurtas, šviečia jų buityje.
Tautiniai lietuviški raštai – nieko nėra gražiau, mieliau. Menininkė. Šviesios dvasios D. Katkevičienė nugyveno įdomų ir nelengvą gyvenimą ir gal tai turėjo įtakos jos kūrybai.
Gyveno ji ir Sibire, Diksono saloje, Vorkutoj, Vologdoj... Bet gimdyti vaikų sugrįždavo į Kaišiadoris. Taip privalėjo. Vaikai turėjo gimti tėvynėje.
Jaukus kampelis
Nieko nėra brangiau už tėvynę, sakė pilnutėlei salei susirinkusių draugų, bičiulių, kaimynų, giminių, klasiokų   ir  kursiokų, kurie sulėkė  iš Vilniaus ir Kauno, Marijampolės ir netgi Kuršėnų į jos darbų penkmetį ir gyvenimo kelio 80-metį.
Negailėta gražių ir prasmingų žodžių, prisiminimų, gėlių.
„Dirbk, darysime parodą“, – taip jai pasakė dukra Diana Tomkuvienė, parodos iniciatorė ir kuratorė.
Gražu. Neatsižiūrėsi...
Ir močiutė dirbo. Auksinėmis rankomis ir šviesia širdimi.  Komponavo lietuviškus raštus ir tokius, kad apstulbino jų pažiūrėti atėjusius.
„Seniai galvojau apie skiautinius, bet nebuvo laiko, – pasakojo D. Katkevičienė. –  Reikėjo  auginti vaikus, paskui anūkus. Dabar ir vaikai, ir anūkai užaugo, baigė mokslus, dabar galiu savo pomėgiui atsidėti.“
Jaunystėje ji irgi veržėsi į mokslus, baigė farmaciją tuometiniame Kauno medicinos institute. Prisimena tą laikmetį, kai vasaromis važiuodavo dirbti į Kazachstaną prekiniais vagonais. Tą laiką prisiminė ir jos kurso draugės, gausiai sulėkusios į Danutės šventę.
Salė buvo pilnutėlė
Visiems Danutės darbai buvo kažkas gražaus.
Parodai išleistas tokio pavadinimo Danutės Katkevičienės skiautinių katalogas,  kurį ne vienas vartė ir akių neatitraukė.
D. Katkevičienės darbai, sukabinti ant sienų, atrodė kaip Lietuvos kampelis, maloninantis akis ir dvasią. Čia dar prisidėjo folkloro ansamblis „Verpeta“, su kuria lietuviškas dainas niūniavo  visa salė. Kartu su „Verpeta“ salė sudainavo Danutei „Ilgiausių metų“. O ji buvo laiminga. Stovėjo apsikabinusi sūnų Aurelijų ir anūką Povilą. Salėje šypsojosi ir jos dukra Diana.
Dainuoja ,,Verpeta”
...Danutės Katkevičienės žodžiai: „Man patinka skiautiniai – įdomu iš medžiagos atraižėlių padaryti ką nors gražaus, jaukaus ir reikalingo. O dirbdama mielą darbą net nepastebiu, kaip greitai bėga laikas, dienos, valandos. Per  greitai jos bėga... Dar tiek daug nepadarytų darbų... Malonu pasiūtus skiautinius padovanoti. Gera, kai tavo kūrinėlis suteikia džiaugsmo kitam žmogui...“
Parodą puošęs skiautinių medis buvo skirtas  susirinkusiems apdovanoti: kiekvienas galėjo sau gražiausią išsirinkti ir ant pasiliekančio lapelio turėjo užrašyti palinkėjimą menininkei, kuri, kaip sakė viena jos draugė, mato kitokį pasaulį ir tai išsiveržia kūryba.

Autorės nuotr.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2017 sausio 29, sekmadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024