Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika


2024 gegužės 13, pirmadienis
Ir vėl GRAND PRIX! Spausdinti
Onutė KUPČIŪNIENĖ   
2016 lapkričio 15, antradienis

Tarptautiniame  akordeonistų konkurse Simona Tamošiūnaitė ir vėl laimėjo „Grand Prix“

Simona Tamošiūnaitė – Tarptautinio akordeonistų konkurso laureatų koncerte Vilniuje
Simona Tamošiūnaitė ir  vėl laimėjo „Grand Prix“ tarptautiniame  akordeonistų konkurse, kuris įvyko spalio 22 d. Vilniuje. Savo amžiaus kategorijoje, kurioje grojo 20 akordeonistų, tarptautinė žiuri jai vėl paskyrė aukščiausią apdovanojimą.
...Kai Simona užlipo į sceną ir ėmė groti, jau po pirmųjų kūrinio taktų salė nutilo. Stebėjau komisijos narius, kurie staiga padėjo į šalį rašiklius. Įdėmiai klausėsi. O Simona su jai būdinga scenine įtaiga ir vidine jėga rodė viską, ko buvo išmokusi: pirštukai vikriai ir tiksliai  bėgiojo po klaviatūrą, dumplinis rikošetas pavyko puikiai, dinaminiai niuansai ir pianissimo – taip pat nepriekaištingi. Nutilus paskutiniam muzikos akordui, komisijos narys iš Latvijos Spodris Kačans ištarė „velikolepno“ ir pirmasis ėmė ploti.
Nesitikėjome tokios sėkmės, norėjome tik palyginti save su kitais ir suprasti, ką galėtume tobulinti ir ko siekti.
Klausantis kitų, labai aiškiai suvoki ne tik kaip reikia, o ir kaip  nereikia groti.
Muzika – menas, jame apstu įvairiausių niuansų ir plonybių: juk tą patį kūrinį, vienintelę jo frazę, galima atlikti šimtais variantų...
Todėl reikia ieškoti paties įtikinamiausio, bandyti dar ir dar, siekiant tobulumo.
O tai reikalauja didelės kantrybės, susikaupimo, dėmesio paskirstymo vienai ir kitai rankoms, dumplėms, teisingam ritmui, dinamikai, tiksliam tempui. Vienu metu privalai galvoti mažiausiai apie šešis dalykus...
Ar tai lengva? Ne, bet įmanoma ir įdomu. Ypač, kai po kelių grojimo metų instrumentas  tavo rankose ima skambėti...
* * *
Simona Tamošiūnaitė (centre) su laimėtu ,,Grand Prix” bei savo mokytoja Onute Kupčiūniene ir konkurso organizatoriais
Jau skamba Simonos rankose akordeonas, jis traukia mergaitę it magnetas. Paklauskite, ar būna dienų, kai Simona nepaima į rankas akordeono: tikriausiai –  tik ligos atveju.
Keturios dukros šeimoje, dvi puikiai skambina pianinu, gitara, Simona – akordeonu, jaunėlė taip pat dega nekantrumu kuo greičiau pradėti lankyti Meno mokyklą. O kai iš medicinos studijų grįžta  Gabrielė, visos netrunka prisėsti  prie savo instrumentų ir pradžiuginti ne tik save,  bet ir laimingus tėvelius. Tėvelius, kurie supranta muzikuojančiojo svarbą harmoningos asmenybės ugdyme,  dalyvauja Meno mokyklos renginiuose, kartu vyksta į konkursus, festivalius,  skatina ir džiaugiasi dukrų pasiekimais. Nuostabi šeima, kurioje vyrauja  pagarba, meilė ir tikėjimas.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2016 gruodžio 23, penktadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024