Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika


arrow Naujienos 2024 balandžio 20, Šeštadienis
Apie rajono pasididžiavimą – Tautos muziejų Spausdinti
Giedrė STREIKAUSKAITĖ   
2016 spalio 26, trečiadienis

Čia – visa Lietuva...

Nuotr. iš muziejaus fotoarchyvo
Prieš 50 metų įkurtas Lietuvos liaudies buities muziejus švenčia savo pusės šimtmečio gyvavimo jubiliejų. Lankytojams jis atidarytas 1974 m. Rumšiškėse, Pievelių kaimo žemėse. Muziejų kūrė visa Lietuva. Tai – žmonės, kurie projektavo, statė, ieškojo eksponatų, tyrinėjo, ir tie, kurie juos dovanojo, perdavė ar papasakojo apie senolių darbus, papročius bei buitį. Taip pat tie žmonės, kurie talkininkavo, koncertavo, dalyvavo šventėse ar paprasčiausiai bent vieną kartą apsilankė muziejuje. Muziejus ne tik daugelio lankytojų, bet ir Tarptautinės paminklų ir saugotinų vietų tarybos vadovų nuomone yra laikomas vienu geriausių tokio podūdžio muziejų Europoje.
Koks būtų muziejus be žmonių, pašventusių jam beveik visą savo gyvenimą. Tai žmonės, verti didžiulės pagarbos ir įvertinimo.
Muziejuje ligi šiol dirba ilgamečiai muziejininkai: dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas, direktoriaus pavaduotojas informacijai ir muziejininkystei, muziejuje dirbantis net 46-erius metus, Gražina Žumbakienė, vyresnioji muziejininkė – dirbanti 44-erius metus, po 43-ejus metus muziejuje dirba vyresnieji muziejininkai Vingaudas Baltrušaitis ir Erika Nenartavičiūtė, o vyresnioji muziejininkė Nijolė Andrejevienė ir Janina Samulionytė, Buities, verslų ir amatų skyriaus vedėja, muziejuje dirba jau 41-rius metus.
Gražių idėjų ir kūrybinių darbų linkime visiems muziejaus darbuotojams. 

Apie rajono pasididžiavimą – Tautos muziejų

Vytautas Stanikūnas, pirmasis muziejaus direktorius, pristatė savo knygą „Lietuvos kaimo trobesiai“
Mūsų  gražioji  Lietuva... Kurgi daugiau galima pamatyti tiek jos praeities vienoje vietoje ar per vieną dieną pajusti tiek jos skonio, jeigu ne Rumšiškėse – Lietuvos liaudies buities muziejuje?! Čia visa Lietuva... Trobelės, pirkios, gryčios, stubelės, atkeliavę iš įvairių mūsų šalies kampelių. Šiandien dėkojame Tiems, kuriems gimė toks puikus sumanymas daugiau nei prieš 50 metų pradėti kurti šį muziejų, kuris iki šiol savo apimtimi ir kokybe neturi analogų visoje Europoje. Dėkojame buvusiems ir esamiems muziejaus darbuotojams, vadovams už nuoširdų kasdienį darbą, ieškojimus, kaip muziejų daryti gyvu, aktualiu, patraukliu.
* * *
Gražaus jubiliejaus proga muziejaus miestelyje buvo surengta svarbi konferencija „Muziejus po atviru dangumi: perspektyvos“. Renginio moderatorius – Virginijus Savukynas. Ilgametė muziejaus direktorė Violeta Reipaitė gausiai susirinkusius svečius, muziejaus mylėtojus
Konferencijos metu
kvietė diskutuoti, išsakyti nuomones, teikti pasiūlymus muziejaus veiklai. Muziejaus darbuotojus jubiliejaus proga atskubėjo pasveikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, kuris pasidžiaugė, jog muziejus užima labai svarbų vaidmenį rajono gyvenime, tai daugiausiai turistų pritraukiantis objektas, o  turistų skaičius kasmet tik auga.
Muziejaus kolektyvą pasveikino Lietuvos kultūros viceministras Romas Jarockis, Rumšiškių seniūnė Eugenija Genevičienė, kiti svečiai. Lietuvos šimtmečio proga buvo pasiūlyta Muziejui suteikti nacionalinės svarbos statusą.
Lietuvos liaudies buities muziejaus direktorė Violeta Reipaitė
Buvo pasveikintas muziejaus įkūrėjas, pirmasis  vadovas Vytautas Stanikūnas. Pristatyta jo knyga „Lietuvos kaimo trobesiai“. Vytautas Stanikūnas prisiminė muziejų kūrusius žmones... tūkstančius žmonių – restauratorius, projektuotojus, kelininkus, žmones, sunešusius eksponatus. Pirmasis vadovas akcentavo, jog šio muziejaus pagrindinė potekstė labai aiški – tai lietuvių TAUTOS muziejus. (Vytauto Stanikūno pasisakymo vaizdo įrašą galėsite rasti adresu www. facebook. com/kaisiadorys).
Istorinių pastatų specialistas iš JAV Douglass C. Reed kalbėjo apie tai, kaip mūsų muziejus atrodo kitų Europos muziejų kontekste. Apkeliavęs 53 muziejus, pranešėjas gyrė mūsiškį sakydamas, kad tai yra toks muziejus, kuriuo galima pelnytai didžiuotis ir lenkti galvas prieš jo įkūrėjus. Puikus išplanavimas, apgalvotas išdėstymas, viskas natūralu, nesugrūsta – taip, kaip buvo anksčiau. Muziejus perteikia realistinį vaizdą. Douglass C. Reed mano,  jog Lietuvos liaudies buities muziejaus įkūrėjai prieš tai lankėsi kitose šalyse ir „surinko visas geriausias idėjas į vieną krūvą“.
Muziejaus direktoriaus pavaduotojas informacijai ir muziejininkystei dr. Eligijus Juvencijus Morkūnas
Kaip papildomą uždarbį muziejui specialistas pasiūlė organizuoti mokymus, kaip statyti namus senoviniu būdu, įkurti restoraną su keliais šimtais vietų, galbūt išnuomoti pastatus, užpildyti juos veikla. O kodėl neįkūrus didžiausios parduotuvės, kur būtų pardavinėjami visos Lietuvos liaudies amatininkų gaminiai?
Kitas pranešėjas, švedas Henrik Zipsane akcentavo, kad muziejus – ne tik pastatai ir žmonės. Reikia nepamiršti labai svarbios dalies – gyvūnų. Pavyzdžiu pateikė Skanseno muziejų Stokholme su zoologijos sodu po atviru dangumi, kuris reprezentuoja Švediją ir sulaukia 1,3 milijono lankytojų per metus. Šis muziejus tapęs pagrindine miesto ir tautos švenčių vieta.
Būdamas mažesnio muziejaus vadovu, Henrik Zipsane aktyviai užsiima švietėjiška veikla, edukacijomis, nes, jo nuomone, labai svarbu
Lietuvos liaudies buities muziejus darbuotojos, pasipuošusios etnografinių regionų drabužiais. Iš kairės: žemaitė Vilma Loveikienė, buhalterė, lietuvininkė Jovita Skardžiūtė, kultūrinės veiklos vadybininkė viešiesiems ryšiams, suvalkietė Agnė Augustaitienė, ekskursijų vadovė ir aukštaitė Emilija Dabregaitė, kultūros projektų vadovė
ugdyti jaunus žmones, dalyvauti socialiniame gyvenime. Pasak  jo, muziejus nėra įspraustas į rėmus, jis gali plėtotis ir kitomis kryptimis, ne vien tik vertybių saugojimo. Svečias siūlė pasitelkti išradingumą – pvz., Vengrijoje nemažą 12-kos kaimelių muziejaus plotą galima apvažiuoti vietiniu traukinuku, įsigijus bilietą savotiškoje traukinių stotyje.
Džiugu, kad ir Lietuvos vadovybė, ir užsienio ekspertai pripažįsta muziejaus išskirtinumą, reikalingumą, mes juo be galo džiaugiamės ir didžiuojamės. Tai vieta, į kurią norisi sugrįžti dar ir dar... ir ne tik per šventes. Patirti ramybę, kaimo kvapą, pajusti lietuvišką praeitį, suprasti, kad lietuviui gamta visada buvo svarbi gyvenimo dalis. 

Jovitos Skardžiūtės, Rimgaudo Žaltausko ir Giedrės Streikauskaitės nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2016 gruodžio 06, antradienis )
 

© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024