Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

arrow Naujienos 2024 kovo 28, ketvirtadienis
Skaidrus Renatos poezijos pasaulis Spausdinti
Jonas KATKEVIČIUS   
2016 liepos 22, penktadienis
Kaišiadorietė Renata Sausaitienė, mylima vaikų pradinių klasių mokytoja, moksleivių dramos būrelio vadovė, internetinės, literatūrinės svetainės administratorė, daugelio projektų autorė, aktyvi visuomenininkė. Tai, ką ji nuveikė visos bendruomenės labui, mato ir girdi visi, tačiau retas kaišiadorietis gali pasigirti, kad skaitė jos geriausius eilėraščius.
Renata Sausaitienė (nuotr. iš asmeninio albumo)
Noriu pasidalinti savo jausmais, kurie aplanko skaitant Renatos Sausaitienės eilėraščius. Įdomūs, jaudinantys sielą, artimi kaip vaikystės prisiminimai. Dar daugiau – juose jauku, jie visuomet priims tavo sielą pagyventi... Juos paskaityti gali visi – tik reikia žinoti, kur ieškoti. Su jos eilėmis  galime susipažinti internetinėje svetainėje www.rasyk.lt, susiradę autorių – Febi slapyvardžiu.
Niekas kol kas Renatos oficialiai poete nepripažino, bet tiems, kurie perskaitys jos eilėraščius – abejonių neliks. Kiekvienam poetui reikalingas pripažinimas, kad skatintų  jo norą kuo daugiau kurti.  Galiu drąsiai tvirtinti: mūsų bendruomenė skolinga šiai talentingai moteriai, reikėtų padėti jai išleisti poezijos knygutę. Kai kas gali pasakyti, kad dabar, kas netingi, tas leidžia savo knygutes. Taip, tai tiesa, bet ne kiekvieno žmogaus kūryba – garbė bendruomenei.
Skaitai Renatos eilėraščius ir patenki į kitą  pasaulį. Tas pasaulis pasakiškas. Jis žavi todėl, kad žmonės ir jo lyrinis herojus, vaikšto po jį be kaukės. Tu atsiduri jausmų sūkuryje, jaudiniesi lyg  vėl mylėtum  tarsi pirmąjį kartą.  Tai tarsi sugrįžimas į vaikystę – visiems, kuriems ji brangi, kurie ne kaimo vaikai. Sugrįžimas į seną buitį, į tėvų papročius. Skaitydamas tokius eilėraščius, pasijunti tarsi vėl įbridęs į upę, kurios gaivūs vandenys seniai nutekėjo... Yra  eilėraščių, kurie įstringa atmintin. Prisimeni juos, jie tau padeda suprasti, kad gyvenimas ne toks vienareikšmiškas ir kad tos jo aplinkybės, kurios dabar tave slegia, ne amžinos...
Skaitytojams siūlau pabraidyti po poetės gimtosios upės seklumas, kai  pirmieji saulės spinduliai peršviečia viską, kai pajunti matęs, apie ką kalba poetė, vyniodama savo prisiminimų kamuolį...

* * *
Susprogusio veidrodžio šukės
Įsminga giliom vertikalėm
Į alpstantį geiduliu šulinį
Vidurnaktį skilus ekstazei
Sinkopėmis kūnai alsuoja
Susisuka formomis rėmai
Ir klojasi vasaros guolį
Ant pradalgio balto pjovėjai
Aštriuosius dalgius išgalandę
Išpjovė Visatoje skylę
Ir Rytas ištrūkęs pro langą
Geltonom avietėm pabyra

* * *
Susisuko vargonuose tyla,
Išdžiaustė rūpesčių paklodes  vėjai.
Aš pamiršau, kokia saldi kava,
Kai gomuriu išplaukia sėliai.
 
Namo sugrįžo batai purvini –
Prie durų kilimėlis ašaroja.
Tu kirvio pentim sukalei vinis
Į panages – po rimtą paranoją.
 
Aš nesvarumo būklėj pakibau
Virš subjektyvų objektyviai tylint,
Auksinėm žnyplėm lūpas sugnybau
Ir tyruliais plaukiu nurimus.

* * *
Paskui iškrypusias
Senas vežėčias
Takažolėm užžėlusia bryde
Sau kelią pažymėdami
Purienų blykstėm
 
Išsineriam voratinkliais
Kas rytą
Raštuotos bobų
Kojos vežime
 
Užklimpę sietuvoj
Upėtakiais išneršiam
Nerasdami brastos
Prisiplakam
Prie kranto
 
Riešutų duonos
Trupiniais išmintam
Žvynuotom lūpom
Sukalbam maldas
 
Užkliūva ratas už akmens
Vėl riedam
Paskui iškrypusias
Senas vežėčias
Takažolėm užžėlusiom pėdom

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2016 rugpjūčio 18, ketvirtadienis )