Paparčių šv. Juozapo vaikų globos namai įsikūrė prieš 19 metų. Tuometinio klebono Bernardo Sajetos iniciatyva, vyskupo Juozapo Matulaičio palaiminimu, renovuotame kolūkio laikų vaikų darželyje apsigyveno pirmieji be tėvų globos likę vaikai.
Laikas bėgo, vaikai augo, keitėsi šeimų galimybės, poreikiai, reikalavimai. Labai liūdna, bet vis dažniau  vaikai užsilikdavo globos namuose iki pilnametystės, vis dažniau šie laikini namai jiems tapdavo nuolatiniais. 
Per 19 metų daugiau kaip 200 vaikų ilgesnį ar trumpesnį laiką gyveno šiuose namuose, iš jų 27 vaikai čia atšventė savo 18-uosius gimtadienius, 8 vaikai buvo įvaikinti, per 30 vaikų buvo surastos globėjų šeimos.
Kiekvienas vaikas – tai atskira istorija, tai nusivylimų, nuoskaudų ir praradimų patirtis, tai kova su vidiniais demonais ir pagalba sugrąžinti jų vaikystei spalvas, išmokyti juos šypsotis ir vėl pasitikėti suaugusiais, tai bandymai juos paskatinti svajoti, užauginti sparnus ir išleisti į savarankišką gyvenimą. Ne visada tas savarankiškas kelias būna tiesus, ne visada išsipildo svajonės, tačiau galime didžiuotis mūsų užaugintais jaunuoliais, kurie baigė aukštąsias mokyklas, kurie dirba, yra sukūrę šeimas, atvažiuoja mūsų aplankyti su savo atžalomis ir net pavaduoja auklėtojas.
Globos namai augo, darbuotojai įgijo daugiau patirties ir  kompetencijos.
Prieš 5 metus pradėjome teikti intensyvios krizių įveikimo pagalbos paslaugas, dar apie 100 mūsų rajono  vaikų čia rado saugią pastogę bent trumpam laikui, sunkiais jų gyvenimo epizodais.
Prieš 3 metus išsipildė sena mūsų svajonė ir Europos fondų dėka mes pasistatėme priestatą, kuriame įkūrėme Vaikų dienos centrą. Per tuos metus dar 37 vaikams padėjome svajoti, mokytis, lavintis, atsiskleisti jų savarankiškumui, mokėmės gyventi kartu ir bendradarbiauti. Mes negalime pakeisti jų šeimų, tačiau galime sustiprinti vaikus ir pakeisti jų gyvenimus.
Prieš 3 metus mes pradėjome teikti paslaugas ir motinoms su vaikais. Tuomet ir atvyko pirmoji mama su naujagimiu ant rankų. Mokėsi ji, mokėmės ir mes, bet padėjome mamai išmokti pasirūpinti savo vaikeliu, kad jo interesai taptų aukštesni už draugų viliones, kad jų tarpusavio ryšys taptų svarbesnis už polinkį alkoholiui ar nerūpestingam gyvenimui.
Per tą laiką pas mus gyveno 7 mamos su 17 vaikų sunkais jų gyvenimo laikotarpiais, bet nepalūžo ir sėkmingai rūpinasi bei augina toliau savo vaikus.
Šiais metais mes pradedame naują veiklą – būsimų globėjų bei įtėvių mokymus pagal GIMK programą  ir esamų globėjų konsultavimą.
Mūsų namai užaugo. Todėl nuo Velykų mes jau nebe vaikų globos namai, bet Paparčių šv. Juozapo šeimos namai.
Mūsų vizija – namai, padedantys socialinės rizikos ar likusiems be tėvų globos vaikams ir jų šeimoms pasiekti teigiamus  gyvenimo, sveikatos ir asmeninių bei socialinių ryšių pokyčius, kurie leistų išplėtoti jų gebėjimus ir pagerintų gyvenimo kokybę.
Mes dėkojame Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Kaišiadorių Vyskupijos Caritui, visiems geriems žmonėms, draugams, rėmėjams ir bičiuliams, kurių paramos, pagalbos ir tikėjimo dėka mes nuėjome šį kelią.  Tikėkite, kad besidalinant gerumu, jo daugėja, o pagalba vaikui – tai pagalba visai jo aplinkai, tai saugumas, stabilumas.