Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama


2019 gruodžio 13, penktadienis
Kaišiadoriečių istorinės atminties reliktai – ženklūs dvitomyje Spausdinti
Dr. Jonas DAUTARAS   
2016 vasario 15, pirmadienis

Sakoma, kad savoje parapijoje pranašu nebūsi. Kaišiadorių rajono savivaldybės Viešoji biblioteka tarsi paneigė tokį pesimistinį požiūrį. Šios bibliotekos skyriaus vedėjos Stasės Ladienės rūpesčiu nuo praėjusio spalio mėnesio veikia kruopščiai surengta virtuali paroda „Paskui žvaigždes, kurios iš aukštybių kelią rodė“. Tai iškalbinga pažintis su iškiliu kraštiečiu kultūros istoriku, žurnalistu, leidėju, visuomenės veikėju dr. Kaziu Račkausku ir jo mokslinės, visuomeninės bei kūrybinės veiklos darbais.

Dr. K. Račkauskas
Savo ruožtu K. Račkauskas, nors pasinėręs į intelektinės veiklos gelmes, ištisus dešimtmečius be atvangos telkė ir ugdė net atokiausiuose Lietuvos kampeliuose tautotyros savanorių sąjūdį, bet nė akimirką nepamiršo brangiausio žemės lopinėlio – Kaišiadorių krašto. Redaguodamas ir leisdamas „Gimtinės“ laikraštį (1989–2009) ir „Tautotyros metraštį“ (2010–2012), tyrinėdamas lietuvių tautos kultūros paveldą ir rašydamas knygas, vis skubėjo į gimtinę. Ten skubėjo pasisemti dvasinės atgaivos ir iš senolių žinių, pasidalinti savo paieškų ir at-radimų rūpesčiais.

Apie tai byloja faktai: dešimtys apie tėviškę ir  tėviškėnus periodinėje spaudoje jo išspausdintų  straipsnių ir pasakojimų, leidinys „Žvilgsnis į Bekštonis“ (2005), monografija „Bekštonys: kaimas Paparčių ir Kernavės pašonėj“ (2009), knyga „Paparčių šviesos židinys: mokyklos praeities fragmentai“ (2010) ir kt. Pažymėtina, kad „Bekštonys“ – bene viena pirmųjų šio krašto autorių monografijų, plačiai ir išsamiai atskleidusi vieno kaimo gamtinę aplinką, praeitį, kultūrą ir spalvingus sodžiaus žmonių portretus. K. Račkauskas, remdamasis archyviniais dokumentais, argumentuotai patikslino Paparčių valdinės mokyklos įsteigimo datą – 1900 metus ir paskelbė vertingų žinių apie daugumą šioje mokykloje 1919–1945 m. dirbusių mokytojų, kurie buvo primiršti dabarties pedagogų ir papartiečių.
Praėjusių metų pabaigoje dr. K. Račkauskas išleido dviejų dalių 960 p. knygą „Europoje su savo kraičiu“ (2015). Joje susistemino į 12 skyrių savo žymią dalį publicistinės kūrybos, skelbtos 1989–2015 m. nacionalinėje ir regioninėje periodinėje spaudoje. Kiekvienas iš tų skyrių liudija autoriaus ir jo ugdomos Tėvynės pažinimo draugijos tiriamojo ir edukacinio darbo prioritetus. Antai I skyriuje „Intelektinės savanorystės mokslinė kryptis“ spausdinami straipsniai apie Istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutus, šalies archyvus, muziejus ir  kitas mokslo įstaigas – profesionalios tautotyros centrus. Skyriuje „Akmenuotu laisvės keliu“ sukoncentruotos žinios apie 1918–1923 m. Lietuvos savanorius, kovotojus prieš nacių ir sovietų okupaciją ir šių patriotų talką tautotyrai. Pats didžiausias X skyrius „Žvilgsnis į bičiulių kūrybą“. Čia K. Račkauskas dėmesingai pristato daugiabalsę tautotyros sąjūdžio literatūrinę srovę. Dera pastebėti, kad šiame įspūdingame dvitomyje lyg spalvinga vaivorykštė nušvinta ir žėri mūsų tautos dvasinė ir kultūrinė savimonė vėl Lietuvai sugrįžtant į europinę erdvę, ir kad yra bene pusšimtis pasakojimų apie paties autoriaus tėviškę – Kaišiadorių krašto praeitį, švietimą, mokytojus, jaunimą, darbščius tėviškėnus bei nenustygstančius literatus.
Vos pradėjęs leisti tautos paveldui pažinti skirtą laikraštį,  redaktorius K. Račkauskas 1989 m. rugsėjo 7 d. apsilankė Paparčių devynmetėje mokykloje (kurioje pats anksčiau mokėsi). Surengė tikslinį pašnekesį su moksleiviais, jame dalyvavo lituanistė I. Šarmavičiūtė ir direktorius A. Balčiūnas. Po to „Gimtinėje“ (1989, Nr. 9) buvo išspausdintas jo rašinys „Seneliai ir proseneliai“. Tokiu būdu ir po ketvirčio amžiaus kraštiečiai gali sužinoti, ką ir kaip Rūta Kanclerytė, Rasa Binkulytė, Rūta Morkūnaitė, Virginijus Perednis žinojo ir tąsyk papasakojo apie savo senelius, kokios buvo jų žinios apie tėviškę, šios seniūnijos kaimus ir senovės paminklus (I d., p. 240–241).
Archyviniais dokumentais pagrįsti autoriaus straipsniai apie Elenos Marijos Smetonaitės (būsimos generolo S. Raštikio žmonos) pedagoginio darbo pradžią Žiežmariuose (I d., p. 413–417), apie žymaus pedagogo, mąstytojo, publicisto, literato, rezistento Konstantino Bajerčiaus darbą Grėbliaučiškių, Gegužinės ir Žiežmarių mokyklose (I d., p. 125–133). Dvitomyje yra vertingų žinių apie kitus uolius Beištrakio, Krivonių, Kruonio, Paparčių, Žaslių, Žiežmarių ir kitų mokyklų mokytojus V. Mačiliūnaitę, S. Paulavičiūtę,  P. Povilaitį, O. Smalskaitę, P. Butkaitę,  A. Vilimą,  A. Veličkienę, B. Dimbelytę ir kitus, kurie patyrė skaudžias sovietų okupacijos represijas.
Dvitomyje rašoma  apie pedagogo Broniaus Petkevičiaus (1923–2014) literatūrinį indėlį, įprasminant gimtojo Paparčių krašto praeitį ir kultūrą (I d., p. 456–457),  apie šio krašto audėjų parodą sostinės M. ir J. Šlapelių muziejuje (II d., p. 71–74). Pasakojama apie turiningą Vilniaus kaišiadoriečių sambūrio, vadovaujamo etnologės Laimos Purlienės, pažmonį Karininkų ramovėje (II d., p. 77–78). Supažindinama su talentingų Bekštonių kaimo audėjų Antaninos Račkauskienės, Aleksandros Račkauskaitės, Emilijos Žarpnickienės, Onos Gerbutavičienės ir Veronikos Gradeckienės darbais ir patirtimi (I d., p. 303–308). Pasakojama apie Kaišiadorių muziejų ir jo darbuotojus (II d., p. 63–64).  Autorius, domėdamasis jaunimo istoriniu išprusimu, lankėsi  Antakalnio, Kalvių, Kruonio, Palomenės, Žaslių, Žiežmarių, Vilūnų ir kitose Kaišiadorių krašto mokyklose, kuriose rengė moksleivių pažintinės ir  analitinės paskirties viktorinas, spaudoje aprašė moksleivių kultūrinį akiratį, pedagogų dėmesį šeimos ir gimtinės vertybėms.
Bene daugiausia dvitomyje pasakojimų apie produktyviausius Kaišiadorių krašto paveldo tyrinėtojus ir nerimastingus literatus. Žurnalistas, uolus tautotyros savanoris, rašytojas Jonas Laurinavičius du dešimtmečius buvo „Gimtinės“ laikraščio redkolegijos narys ir Tėvynės pažinimo draugijos konsultantas. Beveik kiekviename „Gimtinės“ numeryje buvo spausdinami jo vertingi ir įdomūs atradimai bei literatūrinė kūryba. Todėl natūralu, kad „Europoje su savo kraičiu“ šiam autoriui didžiulis dėmesys.
Naują tėviškėno dr. K. Račkausko knygą, manau, jau gavo dauguma Kaišiadorių rajono bibliotekų. Belieka pakviesti skaitytojus pasinerti į šį gaivų mūsų tautos ir savojo krašto gyvosios istorinės ir kultūrinės atminties šaltinį. O kad šis autoriaus indėlis nedūlėtų, bibliotekininkai galėtų inicijuoti jo susitikimus su skaitytojais: diskusijas, parodas ir viktorinas.

***
 
Jonas LAURINAVIČIUS

Mūsų kraštietis, Tėvynės pažinimo draugijos garbės pirmininkas dr. Kazys Račkauskas atšventė garbų 80-ties metų jubiliejų. Jis jį pasitiko su svariu savo darbu – dviejų tomų knyga „Europoje su savo kraičiu“. Knygoje apibendrinta pastarųjų dviejų dešimtmečio jo mokslinė, tautotyrinė, kultūrinė veikla.
Verta mums, dr. K. Račkausko kraštiečiams, prisiminti, kad jubiliato kūrybos aruode ne vien šis dvitomis.
Daugiau kaip du dešimtmečius dr. K. Račkauskas vadovavo Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai. Jo pastangomis  kiekviename rajone buvo išugdyti šios draugijos skyriai, kurie turėjo po vieną etatinį darbuotoją.  Su savo bendradarbiais rengė respublikines kraštotyrinių darbų parodas. Įkūrė kraštotyrinių darbų saugyklą. Buvo leidžiamas periodinis leidinys „Kraštotyra“. Buvo organizuojamos kraštotyrinės ekspedicijos, tarp jų ir į Kaišiadorių rajoną – Paparčius ir Žaslius bei jų apylinkės. Iš surinktos medžiagos parengiamos monografijos (tarp jų ir monografija „Paparčių ir Žaslių apylinkės“). Apie kraštotyros sąjūdį Lietuvoje apgynė istorijos mokslų kandidato (nostrifikuota – daktaro) disertaciją, jos pagrindu išleido monografiją „Kraštotyros sąjūdis Lietuvoje“.
Dr. K. Račkauskas parengė ir išleido gausybę smulkiojo žanro leidinėlių – bukletų, lankstinukų. Pagrindinė jų tema – apie svarbius tautotyrinės veiklos įvykius, apie tautos istorinio paveldo saugojimą, apie žymias asmenybes. Tautotyrininkų laukia įdomus darbas – išanalizuoti ir įvertinti šį dr. K. Račkausko darbo barą. Joks Lietuvos tautotyrininkas nėra parengęs ir išleidęs tokios gausos smulkiųjų leidinėlių.
K. Račkausko jubiliejaus iškilmės buvo surengtos Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Jubiliatą sveikino akad. Romualdas Grigas, prof. Ona Voverienė, iš Paparčių kilusi Rasutė Peslekienė, Tėvynės pažinimo draugijos pirmininkas dr. Jonas Rekašius, Vilniaus skyriaus pirmininkė Birutė Mikulytė, kiti.
Kad ir kiek truktų jubiliejaus iškilmės – jos beregint prabėga. Lieka kasdienis įtemptas darbas. Ir dr. K. Račkauskas vėl triūsia prie rašomojo stalo. Vėl rašo, planuoja knygas, pavyzdžiui, apie prieškario Lietuvos pradinių klasių mokytojus.
Antra vertus, dr. K. Račkauskui ne paslaptis, kad šių eilučių autorius rengia knygą ir  apie jį patį, jo jubiliejų. Tai knyga „Pradalgės“, kuri turėtų pasirodyti šių metų kovo mėnesį. Dr. K. Račkauskas neatsitiktinai laikomas vienu ryškiausių Kaišiadorių krašto šviesuoliu.
 

Rašyti komentarą
  • Kaišiadorių aidai neatsako už komentarų turinį ir jų neredaguoja
  • Kaišiadorių aidai pasilieka teisę pašalinti komentarus, kurie nesusiję su tema, necenzūriniai, pasirašyti kitu asmeniu, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia LR įstatymus.
  • Už komentarus tiesiogiai atsako juos skelbiantys asmenys, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
  • Kaišiadorių aidai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteiks duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą
Vardas:
Komentaras:



Saugumo kodas: Code


Peržiūrėta: 6761

Komentarai (3)
2016-02-21 11:32
http://www.palangostiltas.lt/ del+palangos+kredito+unijos+seimo+narys+kreipesi+i+naujaji+g eneralini+prokurora+,7,2,6424.html 
 
V.Tomkus prisidirbo....
jurgis
2016-02-19 18:51
ko visur sekioji iš paskos, jei liūdna ir pikta. Nesekiok ir bus linksmiau. O meras su Adomėnu kalbėsis su tais, kurie nori su jais kalbėtis. Ar jie su šautuvu suvari visus, kaip stribų laikais, kuriuos, įtariu, tamsta dar meni:)?
tai
2016-02-16 21:39
O man liūdna. Liūdna, kad rajono meras Tomkus kartu su nei is sio nei is to i mūs gyvenimą įsibrovusiu Adomėnu lenda į visus įmanomus eterius vietoj to kad užsiimtų rimtais darbais. Ką jie moka? Moka pasireklamuoti feisbuke neblogai. Tikra meile Lietuvai nėra tik neužmirštuolės ar trispalvės juostelės dėvėjimas. O tai matomai Tomkui su Adomenu svarbiausia. Nes juk daugiau nelabai ką sugeba. Liūdna, kad reikes zmonems rinktis kandidatą į seimą iš VISIŠKO NULIO. Ką koncervatoriai davė Lietuvai? Ogi begalinį žmonių supriešinimą, kurį tesia jie iki šiol. Be niurzgėjimo ir nuolatinio kitų kaltinimo 'sovietmeciu', 'prorusiskumu' nieko - daugiau nulis. Tomkus su Adomenu braunasi visur, į mokyklas, stengdamiesi pajungt vaikus, į bažnyčias - net ir tokioj šventoj vietoj politika kišama, į visas mūsų šventes. Ar kas klausė žmonių, ar jie nori klausytis Adomėno paistalų? Ne, niekas neklausė. Nes mūsų merui žmonių nuomonė nesvarbi. Jis tamposi Mantą paskui save visur, pajuoką pasidarė iš savęs ir is jo. Taip, Antibiotikas padarė labai daug blogo rajonui, bet dabartinis meras yra tiesiog prastas žmogus.
:(
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2016 balandžio 28, ketvirtadienis )