Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika


arrow Naujienos 2024 kovo 28, ketvirtadienis
Kaišiadoriečių akordeonistų triumfas Italijoje Spausdinti
Laima KMELIAUSKIENĖ   
2015 gruodžio 04, penktadienis

Kaišiadorių meno mokyklos mokinius Simoną Tamošiūnaitę, Elzbietą Fedorinaitę, Elzę Vaitkevičiūtę, Dominyką Kratavičių ir jų mokytoją Onutę Kupčiūnienę džiugina įvertinimas, pelnytas tarptautiniame akordeonistų konkurse Italijoje (Laimos Kmeliauskienės nuotr.)
Nusikelkime keletą dešimtmečių atgal: tylus šeštadienio vakaras kaime, iš dviejų galų trobos sklinda armonikos garsai, šoka, klega jaunimas… Kartais, apglėbę savo akordeonus, armonikas ar bajanus, juos drauge virkdo ir keli muzikantai. Toks šokių vakarėlis būdavęs itin aukštos „prabos“. Tai – mūsų, viduriniosios kartos, tėvų jaunystė…

Paskui tie lietuvio širdžiai mieli instrumentai viešojoje erdvėje buvo nepelnytai nuvertinti, primiršti. Iki tol, kol prieš keletą metų sužibo jauno vaikinuko Martyno Levickio žvaigždė – akordeonistas nugalėjo viename iš TV muzikinių projektų. Atlikėjas, žinoma, ne jis vienas,
Pavargę, ką tik po nakvynės autobuse, tačiau puikios nuotaikos
smarkiai paneigė tvyrojusią stereotipišką nuomonę, kad akordeono muzika skirta vien saviveiklininkams ir prasčiokams. Tačiau Kaišiadorių meno mokykloje visada akordeonas buvo ir yra ant bangos. Gal tam įtakos turi ir mokinių tėvai, skatinantys pasinerti į akordeono muzikos subtilybes ir paslaptis, gal ir puikūs, atsidavę savo pasirinktai profesijai šios srities mokytojai.

Štai neseniai iš Italijos, Lančano miesto,kuriame vyko tarptautinis akordeonistų konkursas, grįžo keturi Kaišiadorių meno mokyklos jaunieji akordeonistai solistai: Elzbieta Fedorinaitė,  Dominykas Kratavičius, Simona Tamošiūnaitė, kuriuos lydėjo jų mokytoja
Prie Adrijos jūros pirmieji suskubo Simona, Elzė, Dominykas
Onutė Kupčiūnienė, ir Elzė Vaitkevičiūtė, besimokanti pas Juozą Kupčiūną. Beje, į  kelionę kartu vyko ir Elzbietos mama Jurgita, Dominyko mama Aušra bei Simonos tėtis Ritutis. Pasiryžę tokiai tolimai kelionei, ir, beje, finansuotai iki euro už asmenines lėšas, kaišiadoriečiai nenusivylė –  parsivežė ne tik svarių laimėjimų iš konkurso, patirties, bet ir puikių įspūdžių iš nuostabios šalies.

*   *  *
Kai emocijos šiek tiek susigulėjo, kelionės įspūdžiais jaunieji muzikantai bei jų mokytoja Onutė Kupčiūnienė mielai sutiko pasidalinti ir su „Kaišiadorių aidų“ skaitytojais. Kaip žinia, Meno mokykloje pamokos prasideda po pietų, tad vakarėjant jaukiai visi susėdame prie arbatos puodelių mokytojų kambaryje. Kalbantis apie kelionę ir muziką, pora valandų pralekia akimirksniu. Dėkui pašnekovams – jie buvo puikūs ir nenuobodūs.
Įsiamžinta prie konkurso afišos
Tai buvo apskritai per visą šios įstaigos gyvavimo istoriją antrasis akordeonistų konkursas užsienyje, kuriame dalyvavo Kaišiadorių meno mokyklos ugdytiniai, ir vėlgi – O. Kupčiūnienės mokiniai! Daugiau kaip prieš dešimtmetį – 2003 metais – tarptautiniame konkurse Montese, vėlgi Italijoje, sėkmingai dalyvavo kaišiadoriečių akordeonistų trio: Kristina Demjanovaitė, Juozas Kupčiūnas ir Guoda Šilkūnaitė.

Ir dabar buvo verta stengtis, groti ir groti,groti,kad vėliau savimi apimtų pasididžiavimas, kai kažkur toli Italijoje, Lančano salėje, tau plotų ir įteiktų apdovanojimą… Simona Tamošiūnaitė ir Dominykas Kratavičius konkurse pelnė pirmąsias vietas, Elzė Vaitkevičiūtė – antrąją, Elzbieta Fedorinaitė – trečiąją, o pati mokytoja Onutė Kupčiūnienė, pasiryžusi varžytis savo amžiaus kategorijoje, nuskynė „Grand Prix“. Ji ir jos neatsiejamas draugas akordeonas pasiekė aukščiausią konkurso tikslą! Beje, pirmą kartą šio konkurso istorijoje „Grand Prix“ vienoje kategorijoje pelnė du atlikėjai: aukščiausias apdovanojimas – Didysis prizas – buvo paskirtas ir itin stipriam bajanistui iš Izraelio Viktorui Aryoutkine.
Kaip pažymėjo O. Kupčiūnienė, ši devynių dienų kelionė buvo nuostabi visapusiškai: pelnyti laureatų vardai, suplanuotos įdomios ekskursijos – visa tai atpirko kelionės nuovargį ir konkursinį jaudulį, kuris, beje, muzikantui būtinas. Konkurse dalyvavo akordeonistai iš
Onutei Kupčiūnienei ,,Grand Prix“ – iš paties Vladimiro Zubickio rankų
Baltarusijos, Bulgarijos, Italijos, Izraelio, Kinijos, Rumunijos, Rusijos, Slovakijos, Suomijos, Ukrainos ir, žinoma, Lietuvos. „Konkurse dalyvavo daug lietuvių – iš įvairių šalies miestų“,  – sako mokytoja.

Tradicinio tarptautinio konkurso Lančane organizatorius – ten gyvenantis puikus bajanistas ir  kompozitorius Vladimiras Zubickis (jis, beje, koncertavo su styginių kvartetu ir pas mus, Kaišiadorių kultūros centro salėje). Renginys vyko tris dienas, kaišiadoriečių kategorijos akordeonistai (iki 12 metų amžiaus) grojo pirmąją konkurso dieną. „Tai buvo rimtas išbandymas mūsų mokiniams, tačiau jie puikiai jį įveikė – visiems pasisekė sugroti taip, kaip galėtų geriausiai. Grojome po tris skirtingo žanro pačių pasirinktus kūrinius, – pasakoja vaikus lydėjusi ir globojusi energingoji mokytoja. – Smagu, kad turėjome galimybę išgirsti įvairių šalių, įvairaus amžiaus akordeonistus, susipažinti su įvairių stilių muzika, kūrinių interpretacija ir savita atlikimo maniera. Labai stiprūs šiame konkurse buvo kinai – ir „Grand Prix“ mokinių kategorijoje, kurioje varžėsi kaišiadoriečiai,  laimėjo jų atstovas.“ Pasak O. Kupčiūnienės, ir lietuviai užsitarnavę gerą vardą, pelnė prizinių vietų įvairiose amžiaus kategorijose.
Pompėja – itin populiarus turistų traukos objektas, priklausantis UNESCO Pasaulio paveldui
„Labai džiugu buvo girdėti, kaip vertinimo komisijos pirmininkas Vladimiras Zubickis su akcentu tarė lietuviškas pavardes bei Kaišiadorių meno mokyklos pavadinimą, kvietė į sceną, teikė mums apdovanojimus. Mus sveikino ir labai palaikė visa lietuvių ir baltarusių iš Grodno komanda, autobusu vykusi su mumis, mokiniai ir mokytojai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio regionų, – prisimena mokytoja O. Kupčiūnienė. –Džiaugiuosi mokiniais, kurie dar neįsibėgėjus mokslo metams, sugebėjo paruošti programą, daug dirbo per vasaros atostogas – nes taip buvome susitarę! Ačiū mokinių tėveliams, suradusiems ne tik lėšų, kurios kiekvienam keliautojui siekė apie 500 eurų, bet ir laiko vykti kartu. O tai – vėl išlaidos…

Tačiau kaip reikalinga išvažiuoti! Juk padidėja mokymosi motyvacija, juk susitinki ir išgirsti savo bendraamžius iš visos Europos, palygini savo ir draugų grojimą, apsidžiaugi, kai pasijauti stipresnis... Ir kaip pakyla ambicijos, išgirdus grojant geriau už tave!“
*   *   *  
Susipažinkime artimiau su jaunaisiais akordeonistais.
Simona Tamošiūnaitė, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje puikiai besimokanti trečiokė, Meno mokykloje akordeonu mokosi groti taip pat trečius metus.
San Marine, kaip jis skelbiasi, pačioje seniausioje konstitucinėje respublikoje pasaulyje, kurią 301 mūsų eros metais įkūrė krikščionis akmenskaldys šv. Marinas
Šių metų pavasarį tarptautiniame akordeonistų konkurse „Ascoltate“ Kaune pelnė „Grand Prix“. Simona – viena iš keturių muzikalių sesių Tamošiūnaičių. Štai Gabrielė Kaišiadorių meno mokykloje baigusi fortepijono programą, studijuoja odontologiją („Ir aš noriu būti odontologe!“ – sako Simona). Augustė pasirinkusi taip pat fortepijono programą, mergaitė – Meno mokyklos šeštos klasės mokinė. „O Liucijai, jai penkeri metai, labai patinka šokti!“ – aiškina sesė. Simoną žavi ne tik akordeono muzika, ji labai mėgsta skaityti knygeles, ypač apie gyvūnus, net ir mokslinę literatūrą. Mergaitė tarsi gyvas sidabras, o ir lankstumas – išskirtinis. Paprašyta čia pat, mokytojų kambaryje, ima ir padaro špagatą, o sėdėdama ant kėdės mikliai užsikelia koją ant kaklo... Tikrai smagu ir įdomu bendrauti su tokiais pašėlusiais muzikantais!

Dominykas Kratavičius, Vaclovo Giržado progimnazijos šeštos klasės mokinys (mokslai sekasi puikiai!).
Meno mokykloje mokosi dvi lygiavertes programas: akordeono – jau šeštus metus, o fleitos – trečius. Minėtame tarptautiniame akordeonistų konkurse Kaune šiemet užėmė antrą vietą. Dominyko brolis Povilas – taip pat gabus muzikai: vaikinas Kaišiadorių meno mokykloje baigęs net dvi programas – smuiko ir fortepijono. Ir tai nieko nuostabaus – juk jų tėtis Vilmantas – šios mokyklos mokytojas akordeonistas, kurio visur pilna! Dominyką tėtis moko pažinti ir armoniką, su šiuo instrumentu berniukas groja Meno mokyklos kapelijoje, kuriai vadovauja, žinoma, Vilmantas Kratavičius. „Dominykas dirba labai nuosekliai“, – savo gabų mokinį giria jo akordeono mokytoja Onutė Kupčiūnienė. Be to, berniukas lanko baseiną, mėgsta laisvalaikio valandėles praleisti ir prie kompiuterio. „Būsiu arba muzikantas, arba kompiuterininkas!“ – tvirtai įsitikinęs jaunasis Kratavičius.
Elzbieta Fedorinaitė, Dominyko klasės draugė progimnazijoje ( mokslai taip pat puikiai sekasi), Meno mokykloje mokosi penktus metus.
Šis konkursas Italijoje Elzbietai buvo apskritai pirmasis. Mokytoja pastebėjo mergaitės išskirtinį muzikalumą ir pasiūlė vykti į konkursą. Elzbieta sutiko, tad nuo pavasario iki rudens grojo kiekvieną dieną ir ruošė konkursinius kūrinius. Mergaitė turi jaunėlį broliuką Eliją ir vyresnę sesę Bernadetą, kuri nuostabiai piešia ir šįmet baigs Meno mokyklos dailės programą. Elzbieta mėgsta laisvalaikį leisti prie kompiuterio. Tyli ir kukli. Nors dar tik šeštokė, taip pat galvoja apie būsimą profesiją. „Galbūt ji bus susijusi su farmacija“, – šypteli.
Elzė Vaitkevičiūtė, Žiežmarių gimnazijos šeštos klasės mokinė, groti akordeonu mokosi ketvirtus metus.
Link Vezuvijaus (nuotraukos iš asmeninio fotoarchyvo)
„Ji labai daug dirba namuose“, – džiaugiasi sutuoktinio Juozo mokine Onutė Kupčiūnienė. Ir Elzės sesei Laurai akordeonas prie širdies, ji jau senokai baigusi Meno mokyklą, mokytojos Onutės ugdytinė. Brolis Paulius – taip pat Meno mokyklos absolventas, baigęs trimito programą. O štai Elzės jaunėlis brolis Benediktas, Žiežmarių gimnazijos devintokas, su muzika nenori turėti nieko bendro, jis daug pasiekęs stalo tenisininkas. Elzė nuo mažens pripratusi prie muzikos, scenos – ją užgrūdino tėveliai – „Skaisgijos“ šokėjai, kartu mergaitę pasiimantys į šurmulingas repeticijas, koncertus. „Labai noriu būti daktarė“, – prisipažįsta Elzė. Ji sako, kad mokykloje labiausiai nemėgstanti matematikos, o laisvalaikiu patinka skaityti grožinę paauglių literatūrą. „Užsikrėtusi“ ir kelionėmis – šią vasarą teko pabuvoti su tėveliais šokėjais Kroatijoje, o paskui, rugsėjo pabaigoje, Italijoje. „Labai labai patiko kelionės!“ – džiūgauja.

*   *   * 
„Kelionė buvo varginanti – į galutinį tašką nuvykome tik trečios dienos rytą. Taigi dvi dienas teko miegoti autobuse ir vieną viešbutyje, tad privalėjome per vieną dieną atgauti jėgas, repetuoti ir kitą dieną su gera forma groti scenoje, – pasakoja O. Kupčiūnienė. – Gyvenome gražiame San Vito kempinge, prie Adrijos jūros, maždaug už dvylikos kilometrų nuo Lančano. Įsikūrėme dviejuose atskiruose nameliuose, tad teko pas besirepetuojančius vaikus iš vieno namelio į kitą lakstyti, iš vieno kambario – į kitą… Ir kituose aplinkiniuose nameliuose tas pats – visur aidi muzika… Į konkursą akordeonistus  ir mūsų akordeonus veždavo autobusas. Lančanas – vienas seniausių miestų, įkurtas XII amžiuje prieš mūsų erą. Kaip teigiama, ten XIV amžiuje įvyko pirmasis rašytiniuose šaltiniuose minimas katalikų eucharistinis stebuklas, kai per šv. Mišias aukojimo metu vynas pavirto krauju, o Ostija – širdies dalimi… Pamatėme šio stebuklo saugomas relikvijas, mokslinių tyrimų išvadas, suradome ir koplytėlę, kurioje įvyko būtent šis stebuklas. Nepamirštami įspūdžiai liko ir po ekskursijų į Pompėją, kai kurie pabuvojo net Vezuvijaus ugnikalnio viršukalnėje, grožėjomės San Marinu, mėgavomės pica.“
Jaunieji akordeonistai teigia, kad kelionė buvusi labai įspūdinga, o jei tave įvertina, pastebi, – iš viso nerealu. „Labiausiai patiko, kai grojau konkurse ir kai į ugnikalnį su mama lipau“, – užtikrintai dėsto Dominykas. O scenos baimė? „Groju, groju, rankos dreba, susinervinu, bet susikaupiu – ir viskas gerai“, – atvirauja berniukas. Mergaitės sako, kad joms scenoje drebėjo kojos. Tačiau kad ir kaip ten buvo, kaišiadoriečiai su jauduliu susidraugavo.
*   *   * 
Džiugu mokytojai Onutei, kuri, beje, akordeonu groja nuo penkerių metų, kai sekasi jos mokiniams. Tai – ir pedagogės darbo įvertinimas. Štai  jos ugdytinė Agnė Dūkštaitė pasuko muzikės keliu: baigė Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją, dabar – Muzikos akademijos II kurso magistrantė… Buvęs mokinys Marijonas Naudžiūnas – 11-kos konkursų laureatas… „Visada vaikus ruošiu konkursams. Dabar turiu vienuolika mokinių, – sako akordeono mokytoja. – Iš jų šiais mokslo metais akordeono programą baigs tik vienas – Erikas Marcinkevičius, kuris mokosi dar ir dailės.“
Pasak Onutės Kupčiūnienės, Kaišiadorių meno mokykloje dirbančios per 30 metų, mokytis muzikos – tai mokytis atsakomybės, koncentracijos, susitelkimo, o neformaliojo ugdymo įstaigos lankymas moko planuoti savo laiką, netgi jį taupyti. (Kaišiadorių meno mokyklą šiuo metu lanko 522 mokiniai.) Ir tokie konkursai – didžiulė neįkainojama patirtis ir mokinio, ir mokytojo tobulėjimo kelyje. O jeigu Fortūna ima ir nusisuka? Neverta dėl to per daug nusiminti, nes ir tai –  patirtis. Geriau priglusti prie savo mokytojo ir nusiraminti išvydus nuoširdžią jo šypseną. O paskui vėl stengtis ir groti, groti, groti...

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2016 sausio 23, Šeštadienis )