Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2024 kovo 29, penktadienis
Valstybiniai brandos egzaminai įvertinti 100 balų! ŠIMTUKININKAI Spausdinti
Laima KMELIAUSKIENĖ   
2015 rugsėjo 07, pirmadienis

Toliau kalbiname šių metų Kaišiadorių rajono savivaldybės mokyklų absolventus šimtukininkus, kuriems per valstybinius brandos egzaminus pavyko gauti bent vieną šimtuką – aukščiausią įvertinimą (tokių moksliukų buvo vienuolika).
Rugpjūčio 18 dienos „Kaišiadorių aiduose“, „Bendraamžių“ puslapyje, savo mintimis dalinosi penki Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnaziją baigę moksleiviai: Karolis Barauskas, už du – matematikos ir informacinių technologijų – egzaminus gavęs po 100 balų, Guoda Tamulevičiūtė ir Meida Šablavinskaitė, kurių lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas taip pat įvertintas šimtukais, bei Andrius Toločka ir Simona Taraškevičiūtė – jiems šimtukus „atnešė“ mokslų karalienės – matematikos – egzaminas.
Šįkart interviu su dar keturiais šimtukininkais, baigiantis vasarai mielai sutikusiais atsakyti į mūsų klausimus. Tad labai dėkodami jiems už sugaištą laiką, pateikiame šių jaunų žmonių šviesias ir brandžias mintis. Taigi dabar žodis dar keturiems šimtukininkams: Žiežmarių gimnazijos gimnazistams Simonai Konikovaitei, Rūtai Kubiliūtei ir Deividui Vaškevičiui bei Kruonio gimnazijos moksleivei Ugnei Kulnickaitei.
Tai tokie žmonės – mokyklos ir tėvų pasididžiavimas, pavyzdys kitiems mokiniams.
Linkime jiems, pradėjusiems dar vieną savo gyvenimo etapą,  nenusivilti pirmosiomis studijomis...
Linkime jiems pagauti savo svajones...
Linkime jiems būti gerais žmonėmis...
Linkime jiems garsinti ir kurti dar gražesnę Lietuvą...
Linkime jiems neužmiršti savo mokyklos – tos pradžių pradžios, mylimų mokytojų, draugų...
Prasideda dar vieneri mokslo metai. Linkime visiems moksleiviams, ypač šiandienos abiturientams, kaip sakoma, pagauti didžiausią gyvenimo žuvį ir mokslo pasiekimais pranokti jau palikusius mokyklos suolą. Įdomių ir prasmingų metų!

Su Rugsėjo 1-ąja, mielieji!
 
Šimtukininkams pateikėme vienodus klausimus:
1. Koks buvo tavo mėgstamiausias mokomasis dalykas mokykloje? Kodėl?
2. Paprastai egzaminai sukelia nemenką stresą... Kokius egzaminus laikei? Ar buvo sunku?
3. Ką studijuosi? Kodėl būtent toks pasirinkimas? Ar svarstei tik apie Lietuvoje esančias galimybes?
4. Ką tau davė mokykla? Kokius jausmus iš jos išsinešei?
5. Ateities planai, svajonės? Gal galėtum pasidalinti?
6. Gimiau nei per anksti, gimiau nei  per vėlai, gimiau pačiu laiku  – skamba vienoje pop dainoje. Ar tu „gimei pačiu laiku“? Galbūt norėtum gyventi, tarkim,  18 ar 19-tame amžiuje? O gal tolimoje ateityje?..
7. Tavo šeima: tėvai, broliai, sesės. Ką jie veikia? Ar buvo nustebinti tavo šimtuku, uždirbtu per valstybinius brandos egzaminus?    
8. Baigiasi vasara... Po įtemptų mokslų ilsiesi, o galbūt dirbsi iki studijų pradžios?
 
Deividas VAŠKEVIČIUS  (Žiežmarių gimnazija), informacinių technologijų egzamino šimtukininkas:

Deividas su klasės draugu Edvinu Parniausku
1. Anglų kalba, nes nuo mažens ji man gerai sekdavosi, o kai kažkas sekasi, tai ir pradeda patikti.

2. Laikiau anglų kalbos, lietuvių kalbos, matematikos, fizikos, istorijos ir informacinių technologijų egzaminus. Vienintelis egzaminas, dėl kurio šiek tiek jaudinausi, buvo informacinių technologijų, nes jį norėjau išlaikyti šimtuku.
3. Studijuosiu programų sistemas KTU. Studijas norėjau susieti su programavimu, o KTU man pasirodė kaip tinkamiausia vieta studijuoti. Apie studijas užsienyje negalvojau, nes man suteiktos puikios galimybės studijuoti Lietuvoje.
4. Mokykla man padėjo apsispręsti, ką noriu veikti toliau, davė žinių. Gimnaziją palikau laimingas, nes ji man davė vienus iš geriausių mano gyvenimo metų.
Išleistuvių dieną. Deividą nuotaikingai sveikina rajono meras Vytenis Tomkus ir Žiežmarių gimnazijos direktorė Ieva Mažulienė
5. Apie ateitį dar negalvoju, galbūt tiesiog norėčiau dirbti patinkantį darbą. Šiokių tokių svajonių turiu, bet tai įslaptinta informacija.

6. Manau,  kad gimiau pačiu laiku, nes šiais laikais žmonės turi ypač daug galimybių pasireikšti.
7. Šimtuku šeima nemanau, kad buvo nustebinta, nes po informatikos egzamino ji vylėsi, kad gausiu įvertinimą, kurio pats tikėjaus. Mano šeima – tai mama Judita, tėtis Rimvydas, turiu 21-erių metų brolį Lauryną, Kauno kolegijoje studijuojantį buhalterinę apskaitą.
8. Ilsiuosi ir kartu ruošiuosi studijoms.
 
Simona KONIKOVAITĖ  (Žiežmarių gimnazija), informacinių technologijų egzamino šimtukininkė:

Simona
1. Mėgstamiausias dalykas turbūt buvo matematika. Visada mėgau skaičius, todėl man šis dalykas nekėlė daug sunkumų.

2. Laikiau anglų kalbos, lietuvių kalbos, matematikos ir informatikos egzaminus. Bijojau gal tik dėl anglų kalbos egzamino, nes šis dalykas man niekada nesisekė, o šiemet tai svarbu norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą. Kiti egzaminai nekėlė daug streso, dėl ko net pačiai keista. Tiesiog atrodo neįtikima, kad tai, ko laukei visus metus, o gal visus dvylika metų, pagaliau įvyko ir tiesiog pasibaigė. Vykstant namo po vieno iš egzaminų autobuse vyravo kalbos, kad grįžtam ne kaip iš egzamino, o kaip po kokios ekskursijos, tiesiog sunku patikėti, kad tai tas egzaminas, kuriam tiek laiko ruošeisi ir kad daugiau nebereikės to daryti. O dėl sunkumo, tai manau, kad nei vienas iš jų vis dėlto nebuvo labai sunkus, tiesiog viską padariau pagal savo galimybes. Per du iš jų man pasisekė geriau, o per kitus du prasčiau.
3. Planuoju studijuoti statybos inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete. Tai buvo pirmas numeris mano pasirinkimų sąraše, tačiau vis dar nesu visiškai tikra ar tikrai būtent to noriu. Labai tikiuosi, kad pasirinkau teisingai. Nesvarsčiau studijuoti užsienyje, nes manau, kad visada spėsiu pasimokyti ir ten, jei tik norėsiu. Manau, pirmiau tiesiog reikia pradėti nuo artimesnių vietų, o po to matysim – gal teks pasimokyti ir kitoje šalyje.
4. Per tiek metų mokykla tampa kaip antrieji namai, tad duoda išties labai daug, nors tiksliai net sunku pasakyti ko. Ji tampa gyvenimo dalimi, įtraukia į įvairias veiklas, supažindina su žmonėmis, kurie kartais lieka geriausi draugai. Nors ir laukiau mokyklos baigimo, bet manau, kad jos pasiilgsiu. Per paskutinį skambutį mačiau, kaip dalis klasės verkia, tad žinau, kad ne man vienai yra sunku išsiskirti po tiek laiko, praleisto kartu, ir palikti mokyklą, kuri mus užaugino.
5. Tolimos savo ateities dar neplanuoju, kol kas tiesiog noriu sėkmingai pradėti mokslo metus ir priprasti prie kiek kitokio gyvenimo.
6. Turbūt kiekvieną dieną atrodo vis kitaip. Kartais pagalvoju, jog turėjau gyventi anksčiau, nes labai žavi senesnių laikų žmonių manieros, bendravimas. Tačiau suprantu, kad jei jau gyvenu dabar, tai taip ir turi būti.
7. Mama Audronė, dirbanti įmonėje „Margiris“, ir 23-ejų metų brolis  Egidijus (neakivaizdžiai mokosi VGTU ir dirba Vilniuje), žinoma, kaip ir aš pati, kiek nustebo dėl mano šimtuko, bet, aišku, džiaugėsi.
8. Vasara man yra laikas, kada galiu užsidirbti, tad darau tą jau nuo paskutinio egzamino. Pasilikau laisvą tik paskutinę vasaros savaitę, manau, man užteks ir tiek atostogų (:.

Rūta KUBILIŪTĖ (Žiežmarių gimnazija), anglų kalbos egzamino šimtukininkė:

Rūta su tėvais Danguole ir Dariumi Kubiliais
1. Mokykloje labiausiai mėgau tas pamokas, per kurias galėjau šiek tiek atsipūsti. Tai buvo anglų kalba ir dailė. Nesakau, kad anglų kalbos pamokos buvo nerimtos, tačiau nuo mažens žiūrėdama angliškus animacinius serialus ir bendraudama internete su įvairiais žmonėmis neblogai pramokau šią kalbą, todėl per pamokas nereikėjo labai daug stengtis. Taip pat mėgstu piešti. Nepaisant to, kad neturiu tam talento,  per dailės pamokas galėdavau atsipalaiduoti.

2. Nei prieš, nei per pačius egzaminus didelio streso nejaučiau. Laikiau keturis egzaminus: anglų kalbos, lietuvių kalbos, matematikos bei istorijos. Einant į patį pirmą egzaminą jaudinausi, nes nežinojau, kas manęs laukia, bet po sėkmingo starto į kitus egzaminus ėjau pasitikėdama savo jėgomis. Egzaminai nėra labai sunkūs, jei sistemingai jiems ruošiesi. Visgi norint gauti patį aukščiausią įvertinimą, reikia skirti nemažai laiko mokslams. Sunkiausias ir daugiausiai pastangų pareikalavęs egzaminas man buvo istorijos, todėl, nors tai ir buvo žemiausias mano egzaminų įvertinimas, gavusi 83 balus labai džiaugiausi.
3. Įstojau į ISM vadybos ir ekonomikos universiteto ekonomikos programą. Stojau nežinodama, ką tiksliai norėčiau studijuoti ir žinau, kad didelė dalis mano klasiokų susidūrė su ta pačia  problema. Pagal savo pasirinktus egzaminus galėjau rinktis specialybes iš socialinių mokslų srities, todėl nusprendusi, kad nebūsiu gera teisininkė, pasirinkau ekonomistės dalią. ISM vadybos ir ekonomikos universitete paskaitos vyksta anglų kalba, yra bendradarbiaujama su universitetais visame pasaulyje, tad atsiveria platūs keliai ne tik į Lietuvos, bet ir į viso pasaulio rinką. Svarstau apie galimybę studijų metu išvykti pasimokyti į kitas užsienio šalis.
4. Mokykloje sutikau geriausius savo draugus, čia patyriau ir džiaugsmo, ir liūdesio akimirkų. Kai kurie nutikimai atmintyje išliks visam gyvenimui. Tie greitai prabėgę dvylika metų mokykloje buvo patys geriausi. Kaip sakoma vienoje dainoje: „su džiaugsmu išeinam, su liūdesiu paliekam“. Džiaugiuosi, kad baigiau gimnaziją, tačiau kartu ir liūdna palikti mokyklos suolą.
5. Kol kas apie ateitį per daug nesvajoju. Tiesiog norėčiau sėkmingai baigti mokslus, rasti gerą bei širdžiai mielą darbą, sukurti šeimą.
6. Manau, kad gimiau labai geru metu. Technologijoms sparčiai tobulėjant dar turėjau labai smagią vaikystę, su draugais žaidžiant lauke slėpynių ar gaudynių be jokių išmaniųjų telefonų ir kompiuterių. Taip pat šiuo metu gabus ir veiklus jaunimas turi itin plačias karjeros galimybes, todėl kol kas tai labai tinkamas metas gyventi.
7. Šeima – mama Danguolė, Žiežmarių PSPC registratorė-statistikė, ir tėtis Darius, Pravieniškių pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkas, – žinoma, džiaugėsi šimtuku, žinia apie tai greitai pasiekė visus artimuosius. Visgi tėvai nebuvo labai nustebinti, nes tikėjosi aukštų rezultatų.
Naudodamasi proga dėkoju savo mokytojams, o ypatingai anglų kalbos mokytojai Linai Morkūnienei už jos nuoširdumą, kantrybę ir pastangas mokant mane. Tai tikrai viena šauniausių mano sutiktų mokytojų. Taip pat ačiū mamai už visapusišką palaikymą siekiant užsibrėžtų tikslų.
8. Mano manymu, vasara yra skirta poilsiui, o ne darbui. Namuose ir taip gausu sodo, daržo, namų ruošos ir kitokių darbelių, dėl to papildomo darbo neieškojau. Noriu gerai paatostogauti prieš prasidedant naujam gyvenimo etapui.

Ugnė KULNICKAITĖ (Kruonio gimnazija), lietuvių kalbos ir literatūros egzamino šimtukininkė:

Ugnė
Mano mėgstamiausias mokomasis dalykas mokykloje buvo anglų kalba. Dėl dažnai mūsų mokykloje vykusių projektų ir kelionių aš susiradau daug draugų. Su jais palaikydavau ryšį internetu, bendraudama angliškai, todėl pamėgau anglų kalbos pamokas ir siekiau tobulinti savo įgūdžius. Nė negalvodama pasirinkau laikyti šį egzaminą. Be anglų kalbos, laikiau lietuvių kalbos, matematikos, biologijos ir chemijos valstybinius brandos egzaminus. Penki egzaminai man buvo tikrai nelengvas iššūkis, tačiau su draugų ir šeimos narių palaikymu, šį etapą įveikiau. Dabar labai džiaugiuosi tapusi medicinos studente. Tai buvo mano svajonė nuo pat 7-os klasės. Mane visada žavėjo gydytojos profesija  ir darbas Lietuvoje, todėl ir studijas pasirinkau čia, studentų vadinamoje „medikų mekoje“ – Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kaune.

Mokykla man davė gražiausius 12 gyvenimo metų, kupinų išbandymų, projektų, konkursų, kelionių Lietuvoje ir užsienio šalyse, o svarbiausia, jog tai patyriau su geriausiais klasės draugais.
Per gyvenimą – su šypsena
Po mokslų planuoju dirbti iki pat rudenio, tačiau laiko atrandu ir vasaros malonumams. Neseniai grįžau iš kelionės, kurią man padovanojo gimnazijos direktorė Rita Mikučauskienė už „uždirbtą šimtuką“. Aplankiau Rundalę, Rygą, Taliną, Saremo salas.  Svarbių ateities planų neturiu, tačiau su  nekantrumu  laukiu studijų metų, naujų iššūkių  ir vienu žingsniu artėti svajonės link – gydytojos darbo.

Mano mama  Aušra dirba pradinių klasių mokytoja, tėtis Giedrius – Laisvės atėmimo vietų ligoninėje prižiūrėtoju, o brolis Jonas naujus mokslo metus su-tiks būdamas dešimtoje klasėje. Lemtingą rezultatų skelbimo dieną atsikėliau anksčiausiai ir prikėlusi šeimyną su žinia apie šimtuką visus taip nustebinau, jog jie kelis kartus juokaudami liepė dar kartą susiskaičiuoti nulius.

Nuotr. iš asmeninių fotoarchyvų


Paskutinį kartą atnaujinta ( 2015 lapkričio 02, pirmadienis )