Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika


2024 spalio 11, penktadienis
Turtingas Deimantės kūrybos pasaulis vilioja ir traukia Spausdinti
Ramutė ŠIMELIENĖ   
2015 liepos 24, penktadienis

Deimantė Kuconytė
Žmogus pats nusibrėžia gyvenimo kelią. Vieni gyvena ta diena, netrokšdami nieko daugiau – kaip yra, taip gerai. Kiti iškelia sau didelius tikslus ir siekius, stengiasi gyventi kuo įdomiau, turiningiau, kūrybingiau. Tokiems žmonėms reikia visko – dvasine prasme. Tai – maksimalistai, turintys savyje tarsi kokius galingus energijos užtaisus, tarsi kokį „perpetuum mobile“ – amžinąjį variklį, kuris skatina juos nenurimti, judėti, siekti ne tik dėl savęs, bet ir dėl bendruomenės, kurioje gyvena.

Tokia yra ir Rumšiškių kultūros centro Pravieniškių skyriaus kultūrinių renginių koordinatorė Deimantė Kuconytė, kuri džiaugiasi, kad baigusi  sociologijos bakalauro ir pedagogikos gretutines studijas Vytauto Didžiojo universitete pradėjo dirbti būtent Pravieniškėse.

Deimantė pasiruošusi ir Tėvynės gynybai
Kažkada, dar siekdama mokslų ir norėdama užsidirbti, mergina penkias vasaras dirbo Londone. Ji labai gerai žino, koks vietos žmonių požiūris į emigrantus. Tiesa, pinigų ji užsidirbo, praplėtė savo anglų kalbos žinias, tačiau  pasakė sau, kad niekuomet daugiau neišvažiuos iš Lietuvos, nes čia jos gyvenimas ir veikla. Nėra geriau, kaip gyventi ir dirbti Tėvynėje. Be to, tam, ką veikia dabar, jautė ne tik pasitikėjimą, palaikymą, tačiau ir atsakomybę. Tai buvo naujas išbandymas ir iššūkis.

Tikrai, ji nebijo atsakomybės, pasitiki savo jėgomis, yra drąsi ir patriotiška, negalinti gyventi be Lietuvos,  nemeluojanti ir neišsisukinėjanti, kalbanti tai, ką galvoja, labai sąžininga... Taip apie Deimantę Kuconytę atsiliepia Pravieniškių I kaime gyvenantys menininkai: metalo kalėjas Leonas Glinskis ir jo žmona keramikė Audronė Skarbaliūtė. Deimantę jiedu pažįsta nuo vaikystės, kai šioji, būdama antrokė, atėjo į Audronės keramikos dirbtuves lipdyti iš molio. Atėjo ir pasiliko. Todėl jiedu matė, kaip auga ir gilėja Deimantės asmenybė, skleidžiasi charakteris. O jai lipdymas iš molio tapo tuo „saldžiu“ hobiu, kuris pripildė prasmės jos gyvenimą, išmokė nenuleisti rankų susidūrus su nesėkmėmis. Gabi. Ir tai akivaizdu iš jos lipdinių, kurie skiriasi iš bendro konteksto, matyti Deimantės braižas, stilius. Ir visa tai patraukia, žavi akis ir sielą.
Deimantės Kuconytės ,,Angelas sargas“ puošia Pravieniškių I kaimą
Ko verti merginos molio dirbiniai, akivaizdžiai iliustruoja Pravieniškių I kaime esanti skulptūra „Angelas sargas“, kurį iš marmuro išliejo skulptorius Nerijus Kavaliauskas. Nors Deimantės mokytoja Audronė Skarbaliūtė sako, kad tai Deimantės kūrinys, tačiau mergina kukli. Ji teigia, kad be bendruomenės narių pagalbos „Angelas sargas“ nebūtų „atskridęs“ į Pravieniškių I kaimą. Skulptūros atsiradimo istorija yra netikėta. Iš pradžių Deimantė pradėjo lipdyti didelę skulptūrą, kuri netilpo į keramikos darbų išdegimo krosnį, ir tuomet A. Skarbaliūtė išsitarė, ar šioji negalėtų nulipdyti angelo Pravieniškių I kaimui. Antrasis darbas buvo nedidelis angelo maketas, o didžiąją skulptūrą lipdė kartu su Rūta Blaževičiūte patariant Audronei Skarbaliūtei. Tai buvo pirmas žingsnis įsiliejant į Pravieniškių I bendruomenės veiklos centro „Praviena“ veiklas.

Deimantė šios bendruomenės narė. Aktyvistė. Ji pagelbėja dalinant Audronės ir Leono Glinskių leidžiamą Pravieniškių kaimo laikraštį. „Kokioje terpėje gyveni, toks ir esi“, – sako Deimantė. Ji tvirtina, kad žmones vienija stiprus bendruomeniškumo jausmas.
Šiuo metu „Angelas sargas“ – viso kaimo puošmena. Jis tarsi vienija pravieniškiečius po savo sparnais. O žmonės dar prisimena, kad ta teritorija, kur dabar stovi angelas, apsodintas dekoratyviniais augalais ir papuoštas keraminėmis gėlėmis, buvo krūmų prižėlęs raistas. Bendruomenės jėgomis ta vieta buvo sutvarkyta ir čia spindi angelas – Deimantės Kuconytės širdies ir kūrybos dalelė.
Vasaros paroda Deimantės namų kieme
Merginos kūrybiškumas ir energija išryškėjo jai dar besimokant Kaišiadorių rajono A. Brazausko vidurinėje mokykloje (šiuo metu Kaišiadorių  Algirdo Brazausko gimnazija). Tada ji su tokiais pačiais „lipdukais“ – broliu Egidijumi Kuconiu, Rūta Blaževičiūte ir jos broliu Mantu Blaževičiumi Kaišiadorių kultūros centre surengė savo pirmąją  keramikos darbų parodą „Akimirka“. 2012 metais būdama studentė Deimantė surengė ir pristatė antrąją keramikos darbų parodą „Molio kalba“, kuomet šventė savo dvidešimtąjį gimtadienį. Dar viena paroda – po atviru dangumi jos namų kieme. Paroda tradiciškai eksponuojama Motinos dienos proga. Jos ir brolio Egidijaus, Audronės Skarbaliūtės keramikos būrelio vaikų lipdiniai – kaimynams, vietos žmonėms pasigrožėti. Vasaros metu šie dirbiniai traukia visų akis, kviečia užeiti į Kuconių kiemą.

Mergina sako lipdanti ir galvojanti, kam tai bus skirta. Labai patraukli ir meniška jos mamos skulptūra. Mama tuomet turėjo ilgas, kone iki žemės kasas. Ir skulptūra tarsi upeliu apsivyniojusi ilgais plaukais, žavi, patraukia. Kiekvienas Deimantės Kuconytės lipdinys savitas, išsiskiriantis  gilumu ir meniškumu. Šiuo metu ji Vytauto Didžiojo universitete magistrantūroje studijuoja taikomąją sociologiją. Nereikia nė sakyti, kad dirbti ir mokytis nėra lengva. O Deimantė dar atranda laiko lipdyti iš molio, dainuoti Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblyje „Praviena“ (vadovė Ernesta Žiūkienė). Būtent dėl to įsigijo išskirtinius tautinius aukštaitiškus drabužius.
Deimantė prie savo skulptūrų
Ansamblio narės dalyvavo dainų šventėje, dainavo Kaune gegužės mėnesį įvykusiame festivalyje „Atataria  lamzdžiai“, vietiniuose renginiuose. Mergina ansamblyje dainuoja jau pusantrų metų ir yra labai laiminga.

Lietuviškos dainos glosto jai širdį, pripildo dvasią, o dainuodamas supranti, kad šios dainos yra tautos pamatas. Jai imponuoja, kad ansamblis daugiausia dainų semiasi iš 84-erių metų ansamblio močiutės Domicelės Genienės, kuri taip pat dalyvauja repeticijose.
Šis ansamblis paskatino D. Kuconytę suburti vaikų folkloro ansambliuką „Lipdukai“ (vad. Lorita Kulakauskienė), kurie mokosi liaudiškų dainų ir žaidimų.
Deimantė šiemet baigė pirmąjį magistrantūros kursą, tačiau jau dabar ruošiasi gražiai magistro studijų pabaigai kitąmet – Audronės  Skarbaliūtės keramikos dirbtuvėse intensyviai lipdo savo dėstytojų iš Vytauto Didžiojo universiteto bareljefus. Tai grandiozinis, daug pastangų ir kūrybiškumo reikalaujantis triūsas. Ne veltui A. Skarbaliūtė sako, kad Deimantės labai didelis ir tvirtas ego. Ji turi tiek energijos ir ryžto bei atkalumo, kad  nuveikia didžiausius darbus. Svarbu, kad ji noriai jų imasi. Jaunoji menininkė, matyt, geba taip surikiuoti prioritetus, kad randa laiko viskam. Magistro studijų pabaigą ji nusimačiusi pažymėti išskirtinai: universitetui ir dėstytojams bei bendramoksliams padovanos netikėtą ir malonią staigmeną – savo keramikos darbų, kuriuos nulipdė 2010-aisiais – 2016-aisiais  metais, parodą. Tokie dalykai įsimintini.
Kūrybos įkarštyje
Deimantė „nugriebia“ laiko ir „smulkiems“ lipdiniams: draugės artėjančių vestuvių proga lipdo židinukus, kurie gražiai derės šeimos švenčių metu. Rugsėjo mėnesį mergina atšoks ir savo vestuves. Tam ji jau ruošiasi – lipdo išskirtinį akcentą vestuvėms – šeimos ąsotį, ant kurio puikuosis obelėlė. Taigi mergina kupina fantazijos ir iniciatyvų.

Deimantė dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Jaunųjų konservatorių lyga“ Kaišiadorių skyriaus veikloje. Ji prisimena įsidėmėtiną renginį „Pilietiškumo mokykla“, kuomet vienai dienai aktyvus rajono jaunimas  tapo rajono tarybos nariais ir sprendė aktualias rajono problemas. Mergina pasakoja, kad „Jaunųjų konservatorių lyga“ vienija aktyvų jaunimą, norintį  veiklos, besidomintį politika. Jaunųjų konservatorių lygos veikla buvo pirmas žingsnis į politiką. D. Kuconytė troško prasmingos veiklos, todėl šiemet dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose mūsų rajone nuo TS – LKD Kaišiadorių skyriaus.
Gerai juose pasirodžiusi, vos nepateko į tarybą – liko pirmoji už brūkšnio. Jaunai politikei tai didelis laimėjimas, jėgų įvertinimas. Kas žino, gal kiti rinkimai jai bus sėkmingesni. Juk reikėjo tiek nedaug.
Ne vienerius metus Deimantė aktyviai dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų veikloje, kuomet kartą per mėnesį, savaitgaliui, išvykdavo į pratybas. Buvo KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės, 202 kuopos karė, eilinė. Mergina sako ten daug išmokusi ir pasiruošusi Tėvynės gynybai. „Ir apkasus kasėme, ir šaudėme, ir į žygius ėjome, įgijome teorinių ir praktinių bazinių žinių“, – teigia mergina. Anot jos, būdamas savanoriu, kitaip imi žvelgti į savo šalį – Lietuvą. Imi atsakingai elgtis. Negali konfliktuoti, suvoki, kad kiekvienas žmogus turi gebėti apginti savo šalį nepriklausomai nuo lyties. Išryškėja ir sustiprėja patriotiškumo jausmas.  Deimantei Lietuva brangiausia pasaulyje. Ji jokiu būdu nenorėtų gyventi kitur. Tai jos šalis, jos mylimas kraštas. Ji tikisi, kad gyvendama gimtajame krašte, nuveiks daug gero Lietuvai, jos žmonėms.  Apie savanorystę, jos principus, patriotiškumą, atsakomybę ir meilę Lietuvai savanorė Deimantė Kuconytė pasakojo moksleiviams Pravieniškių rajono Stasio Tijūnaičio pagrindinėje mokykloje, kurioje mokėsi aštuonerius metus. Toks jaunimas – mūsų tautos šviesuliai. Galime džiaugtis jais ir didžiuotis.

Autorės nuotraukos

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2015 rugpjūčio 13, ketvirtadienis )