Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2024 balandžio 19, penktadienis
Aš myliu Lietuvą! Spausdinti
Ramutė ŠIMELIENĖ   
2015 birželio 23, antradienis

Rugilė Grendaitė
Susitik, pabendrauk su Rugile Grendaite, Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos vienuoliktoke ir sielą nutvieks šviesa šios gimnazistės brandumo, tikros meilės tėvynei, patriotiškumo ir užsidegimo dėl savo šalies padaryti viską, ką tik gali jos jauna dvasia ir širdis.
Kuo daugiau tokių jaunuolių, tuo tvirtesni būsime ir Lietuva  sužydės.
Mergina pati stebisi, kaip ji pasikeitė gimnazijoje, subrendo dvasiškai. Sako, Dievas lėmė jai čia sutikti tokių žmonių, kurie pakeitė jos požiūrį į daug ką, parodė kelią, kuriuo ji tvirtai žengia ir mato ateities prasmę.
Žygyje, kurį surengė Kaišiadorių turizmo ir verslo centras. Lomenos draustinyje. Pirma iš kairės Aistė Rakauskaitė, Gabrielė Tamošiūnaitė ir Rugilė
Gimnazijoje nė kojų dorai nespėjusi apšilti, visai atsitiktinai ji susipažino su tikybos mokytoja, Ateitininkų kuopos globėja Danguole Arnauskiene. Ir mokytoja vėliau patvirtins, kad su Rugile prieš trejetą metu suvedė atsitiktinumas: reikėjo parašo mokinės, panorusios dalyvauti moksleivių ateitininkų veikloje. Pašaukė vardu, o ten buvo ne ta mergina, bet Rugilė. Gal taip reikėjo. Tai buvo dėsningas atsitiktinumas, nes Rugilė iškart susidomėjo ateitininkais, jų veikla. Pakviesta atėjo į kuopos susirinkimą. Atėjo ir pasiliko.
Rugilė  rimtai domėjosi organizacijos istorija, ideologija, tuo, ką galima nuveikti, kokiose veiklose dalyvauti būnant moksleiviu ateitininku. „Jai, kaip ir daugeliui, teko susidurti su išankstinėmis, nieko neišmanančių nuostatomis ir replikomis: „sekta“, „tik meldžiasi“ ir panašiai, – sako mokytoja D. Arnauskienė. – O juk ateitininkai – seniausia organizacija Lietuvoje ir išeivijoje, vienijanti moksleivius, studentus ir sendraugius.“
2015 m. Kovo 11-osios minėjimas Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje. Renginį vedė Rugilė Grendaitė, šalia – Romualdas Urmilevičius, Mantas Adomėnas ir Stanislavas Bernikas
Išties, nieko atsitiktinio nėra. D. Arnauskienė tvirtina, kad Rugilė jai – Dangaus pamėtėta, ypatingai puoselėjama šeimoje, vis labiau besiskleidžianti, turtinanti kitus. Dovana.
Mokytoja džiaugiasi, kad Rugilė tapo viena  iš aktyviausių ateitininkų, nuolat dalyvauja respublikiniuose moksleivių ateitininkų renginiuose, suvažiavimuose, savaitgaliuose, akcijose.
Jai labai svarbūs visi penki ateitininkų principai: tikėjimas, visuomeninė veikla, šeima, inteligencija ir ypač – patriotiškumas, meilė Lietuvai, jos istorijai.
Rugilė taip pat tvirtina, kad susisiejusi su ateitininkais, ji pradėjo kitaip mąstyti, atsiskleidė jos vidus, pasikeitė ir subrendo dvasiškai.
2014 metais moksleivių ateitininkų vasaros akademijoje tarp geriausiai parašiusių rašinį. Rugilė sėdi pirma iš kairės
„Ateitininkai įskiepijo tas vertybes, kuriomis dabar vadovaujuosi“, – sako ji. Tai tie penki gyvenimo principai, kuriuos, kalbėdama apie Rugilę, minėjo mokytoja Danguolė Arnauskienė.
Gimnazistė sakosi pastebėjusi, kad žmonėse trūksta tikro Tikėjimo, tokio, kuris kaip ugnelė viduje degtų. Mergina tvirtina atradusi tikrąjį tikėjimą. „Esu visiškai dvasios žmogus“, – sako ji.
Pernai vasarą moksleivių ateitininkų akademijoje Rugilė Grendaitė  išlaikė egzaminą ir davė moksleivio ateitininko įžodį, tapo tikra organizacijos nare. Mergina pasakoja – reikėjo pasiryžimo. Beje, Rugilės aktyvumas moksleivių ateitininkų  veikloje buvo pastebėtas – ji tapo kuopos pirmininkės pavaduotoja.
Moksleivių ateitininkų akademijoje įžodį davusios merginos. Iš kairės: Dovilė Pangonytė, Rugilė Grendaitė, Karolina Aleknaitė
2014 metų rudenį moksleivių ateitininkų valdyba paskelbė „Sąžinės fronto“ akciją, kuri buvo skirta susipažinti su partizaniniu judėjimu Lietuvoje.
R. Grendaitei tai labai svarbi tema. Ja mergina itin domisi, todėl kuopos nariams ji pristatė šio judėjimo pėdsakus mūsų rajone, papasakojo apie partizanų slaptavietę Gegužinės bažnyčioje. Mergina tvirtina, kad šios bažnyčios partizaninio laikotarpio istorija labai įdomi.
O Lietuvos istorija, ypač partizaniniu laikotarpiu ir archeologija, Rugilė domėjosi visada. Todėl kai gimnazijos istorijos mokytoja Ona Jodonytė gimnazistę pakvietė į istorijos akademiją, mergina mielai nuėjo.
O. Jodonytė apie Rugilę Grendaitę atsiliepa kaip apie aktyvią, drąsią, komunikabilią, turinčią idėjų ir besidominčią istorija gimnazistę.
Rugilė su mama po atlaidų
Rugilė geba organizuoti ir vesti renginius gimnazijoje. Partizaniniu laikotarpiu ne tik domisi, bet ir stengiasi išsaugoti šio laikotarpio palikimą: mergina kalbasi su dar  išlikusiomis partizanų ryšininkėmis, užrašo jų prisiminimus.
„Tą laikotarpį  prisimenančių žmonių vis mažėja, – sako Rugilė. – Jie išeina, jau jų nelieka, todėl labai svarbu užrašyti jų prisiminimus, kol  dar nevėlu.“ Toks yra jos tikslas, kurio svarba ir vertė didžiulė.
Anot merginos, „jei neturėsi tikslo, joks kelias niekur nenuves“. Į  gyvenimą žvelgia itin optimistiškai, nenuvertina savęs ir ką gali padaryti, visada siekia, kad tai būtų atlikta geriausiai kaip sugeba, ieško prasmės, kad ir ką bedarytų.
Ji turi tikrą tikslą, todėl ne tik užrašinėja  gyvų to meto liudininkų  prisiminimus, bet ir su mokslininkais istorikais, kolegomis bei bičiuliais ne tik Kaišiadorių rajone ieško partizaninio karo pėdsakų. Jau trečius metus tęsiasi jos gražus bendravimas ir bendradarbiavimas su Vilniaus universiteto archeologais Vykintu Vaitkevičiumi, kuris dar yra ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Gediminu Petrausku ir istorike Aiste Petrauskiene. Gimnazistė planuoja baigusi mokyklą studijuoti istoriją Vilniaus universitete, tirti partizaninį laikotarpį. Jau dabar kaupia medžiagą – patikimą istorinį to laikmečio palikimą ateities kartoms. Toks ryžtas ir tikslo numatymas  priekin stebina sistemiškumu. Ir tiki, kad ji savo tikslą pasieks.
Archeologijos stovykloje prie Pagrendos partizanų bunkerio Elektrėnų savivaldybėje
Rugilė lanko daug papildomų užsiėmimų. Vieni iš jų – gimnazijos Socialinių mokslų istorijos akademija, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto „Jaunojo istoriko“ mokykla. Būdama mokyklos akademijos nare, aktyviai dalyvauja įvairiose organizuojamose veiklose. Tarp jų – archeologijos stovyklose.
Elektrėnų savivaldybėje su Vilniaus universiteto mokslininkais ir savo draugais ji kasinėjo buvusio partizanų  bunkerio vietą. Nuo to laiko  jos svajonė  studijuoti VU Istorijos fakultete ir tyrinėti partizaninio karo laikotarpį dar labiau sustiprėjo. Tam ji norėtų atiduoti visą savo gyvenimą.
Rugilė Grendaitė dalyvauja rajoninėse, respublikinėse istorijos olimpiadose, įvairiuose istoriniuose konkursuose. Ir laimi. Lietuvos mokinių informacijos centro integruoto ugdymo konkurse „Partizaninis karas 1944
Šiemet Vasario 16-osios minėjime Kruonyje. Iš dešinės – Rugilė su šaulės uniforma. Pirma iš kairės – Karolina Aleknaitė
Šis rašinys buvo išspausdintas 2015 metų sausio mėnesio „Švietimo naujienose“.
Tai ne viskas: šiuo metu jos darbai išsiųsti į respublikinį konkursą „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ bei konkursą, kurį organizuoja Lietuvos edukologijos universitetas.
Gimnazistė prisidėjo prie Kaišiadorių muziejaus parodos apie mūsų rajono partizaninį judėjimą surengimo...
„Nenoriu gyvenimo tiesiog nugyventi kaip pilkas žmogus. Noriu padaryti prasmingų darbų, dėl ko mane prisimintų, noriu šioje žemėje palikti pėdsaką“,– sako Rugilė.
Merginos veiklai pritaria tėvai, skatina joje lietuvybę. Ypač motina. „Su mama esame labai artimos, ji mano patarėja, guodėja, mokytoja ir draugė, man ji – autoritetas“, – tvirtina mergina. Valstybinių ir bažnytinių švenčių metu jos abi pasipuošia tautiniais drabužiais. Gražu ir jaudina.
Rugilė Grendaitė ir jos istorijos mokytoja Ona Jodonytė po apdovanojimo. Konkurse ,,Partizaninis karas 1944 – 1953 m.“ Rugilė pelnė I vietą
Patriotizmas – Rugilės gyvenimo pagrindas. Mergina ne tik ateitininkė, veikli istorijos akademijos narė, bet priklauso ir Šaulių sąjungai. Tai sukarinta organizacija, kurioje vykdomos  įdomios veiklos, organizuojamos stovyklos, rengiami žygiai, vykstama į Ruklą, kur klausomasi paskaitų apie  karo techniką. Šaulių sąjunga taip pat ugdo pilietiškumą, patriotiškumą.
Rugilę  į Šaulių sąjunga atvedė būtent patriotiškumas, meilės tėvynei  jausmas. Šaulių kuopoje ji yra skyriaus vadė, iš kuopos vado kapitono V. Babecko yra gavusi padėką „Už iniciatyvą bei pavyzdingą pareigų vykdymą“.
Mergina planuoja tapti savanore. „Jei Lietuvai kiltų pavojus, aš nesėdėsiu sudėjusi rankų, eisiu jos ginti, – sako ji, – seneliai ir proseneliai ne dėl to mirė, kad mes viską vėjais paleistume.“ Ji – tvirta, drąsi, atkakli, nebijo pasakyti savo nuomonės.
Nors gyvena  Neprėkštoje – atokiai nuo Kaišiadorių, laiko atranda daug kam. Į mokyklą Rugilė atvažiuoja labai anksti, todėl daug nuveikia. Pavyzdžiui, dar lanko Geografijos akademiją, klausosi paskaitų, dalyvauja pažintinėse išvykose, kelionėse po Lietuvą ir rajoną.
Ji – gamtos vaikas, myli gimtinės laukus ir miškus, keliauja tomis vietomis, kur kažkada buvę kaimai.
„Mane jaudina vidury laukų augantis medis. Sakykime, ąžuolas, liepa. Vadinasi, ten kažkada stovėjo sodyba, gyveno žmonės“,– sako mergina.
Gal ir dabar ten gyventų žmonės, jeigu ne sovietinė melioracija, sugriovusi iš-tisus kaimus ir vienkiemius, o žmones sugrūdusi į kolūkines gyvenvietes...
Vienišas medis laukų viduryje primena čia buvusio gyvenimo liekanas.
Beje, ši šauni gimnazistė dar veda ir renginius mokykloje. Tokius, kaip partizaninių dainų vakaras „Paukščių takais tu išskridai“.  Tai buvo vienas iš didžiausių renginių. Šiemet mokykloje vedė renginį  Kovo 11-osios proga... Istorijos akademijoje kartu su Vilniaus universiteto mokslininkais skaitė pranešimus partizaninio karo tema, organizavo gimnazijoje susitikimą-paskaitą  „Lietuvių laisvės kova: kovoti, ne kariauti!“, kur pranešimus skaitė Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio nariai: Aistė Petrauskienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė, dr. Vykintas Vaitkevičius, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto mokslininkas, taip pat atsiminimais dalijosi partizanų ryšininkė Elvyra Savickienė.
Mergina visuomet parengia pranešimų ateitininkų kuopoje, rengia išvykas. Šaulių sąjungoje skaito pranešimus apie patriotiškumą, Lietuvos istorijos temomis. Dalyvauja Kaišiadorių  turizmo ir verslo centro rengiamuose žygiuose po rajoną, dalyvavo susitikime su Vytautu Landsbergiu, dalyvauja  renginiuose  valstybinėms šventėms paminėti, Kaišiadorių muziejaus rengiamų parodų, knygų pristatymuose. Atostogų metu darbuojasi Šaulių ir Ateitininkų sąjungų akademijose, rašo mokyklos laikraščiui „Rašaluoti pirštai“, dalyvauja įvairiuose protmūšiuose...
Ji mėgsta sportuoti (atstovauja mokyklos tinklinio komandai), keliauti. Keliauja su gimnazijos draugais, su tėvais. Aplankyta Kuršių Nerija, Nida, Juodkrantė, Pervalka, Preila, Kėdainiai, Prienai, Birštonas, Pažaislio vienuolynas, lankytasi Vilniaus universiteto muziejuje, Gegužinės bažnyčioje, Paparčių vienuolyne...
Su tėvais pabūta Olandijoje, Turkijoje, Austrijoje,  Italijoje,  Latvijoje,  Anglijoje, Kroatijoje...
Šaunuolė, retas ir spindintis perliukas, daug vilčių teikianti mergaitė. Tikras tautos žiedas.
Kaišiadorių Algirdo Brazausko  gimnazijos mokytoja Živilė Kursevičienė, pasakodama apie Rugilę, nepamiršo pažymėti, kad ji yra labai aktyvi ir tas aktyvumas nuolat didėja.
Nuostabu, kad mergina dalyvauja tokioje daugybėje veiklų, o neapleido ir mokslų. Kaip tai įmanoma? Rugilė šypsosi: „Reikia tinkamai susidėlioti prioritetus“.
Beje, rytdienos pamokoms ji pasiruošia mokykloje, nugriebusi minutę laisvo laiko, pertraukų metu.
Visur spėjanti, patriotiška ir veikli, anot istorijos mokytojos Onos Jodonytės, Rugilė yra pavyzdys to, kaip reikia gerbti ir saugoti istorinį palikimą, darbais, o ne žodžiais rodyti pilietiškumą ir meilę tėvynei.

Mokytojų Onos Jodonytės, Danguolės Arnauskienės, Rugilės Grendaitės asmeninių archyvų nuotraukos
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2015 liepos 27, pirmadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024