Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika


arrow Naujienos 2024 balandžio 20, Šeštadienis
Su seniūnaite Dalia – apie tai, kas svarbiausia Spausdinti
Angelė Rabačiauskienė   
2015 gegužės 05, antradienis

Dalia įsitikinusi, jog gerumu ir nuoširdumu galima pelnyti žmonių pasitikėjimą. (Autorės nuotr.)
Žvitri, šviečianti nuoširdžia šypsena, kuriai negali likti abejingas – tokia ji jaunatviška ir, atrodo, nenustygstanti vietoje Antakalnio kaimo bendruomenės seniūnaitė Dalia Ramanauskienė, jau vienuolika metų dirbanti laiškininke.
Darbas, pasak Dalios, nėra toks paprastas ir lengvas, kaip daug kam atrodė anais sovietiniais laikais. Tai ne vien tik išnešioti laikraščius ir išdalinti laiškus.
Be bendravimo su žmonėmis, nuoširdaus domėjimosi jų reikalais šiandien laiškininkės darbas neįsivaizduojamas.
Dalia sako, jog jai patinka toks gyvenimo tempas.
„Aš ištisai darbe, – prisipažįsta ji. – Aplankau labai daug žmonių. Iš namų išvažiuoju apie 7 val. ryto, Kaišiadorių pašte išsiskirstome laikraščius, laiškus, žurnalus ir nuo Kaišiadorių „Vetfarmo“ pradedu darbą. Apsilankau pas prenumeratorius sodų bendrijoje „Baltasis berželis“. Uogintuose, Juodiškėse, Pamieryje, Bijautonyse, Pavolyje, Kaspariškėse, Bubliuose ir daugelyje kitų kaimų“.
Pati vairuojanti automobilį, Dalia per dieną nuvažiuoja daugiau kaip pusšimtį kilometrų.
Daugiausia laiškininkės krepšy –„Kaišiadorių aidų“ – nuo 115 iki 130 egzempliorių. Netrūksta ir respublikinių laikraščių – „Lietuvos ryto“, „Vakaro žinių“, „Valstiečių laikraščio“, „Ūkininko patarėjo“, žurnalų „Savaitė“, „Žmonės“ ir kitų leidinių. Pasak Dalios, pastaraisiais metais gerokai padaugėjo ir įvairiausių registruotų laiškų, pranešimų.
* * *
Per tokią daugybę darbo metų Dalia puikiai pažįsta žmones, supranta, jog yra laukiama ir reikalinga. Neatsisako ji ir pagelbėti žmonėms: paprašyta nuperka reikalingų vaistų, kitų būtinų daiktų bei maisto produktų.
Nuoširdi ir geros širdies, noriai bendraujanti su žmonėmis,  Dalia Ramanauskienė yra labai gerbiama ir mylima kaimo žmonių.  „Suprantu, kaip kartais vienišiems ar atokesnėse sodybose gyvenantiems žmonėms reikia bendravimo, nuoširdaus išsikalbėjimo, – sako laiškininkė. – Juk negaliu numesti laišką ar laikraštį ir išskubėti nepakalbėjus su žmonėmis, kuriems itin svarbu pasidalinti savo nerimu apie sveikatą, rūpesčius“.
Tad nieko nuostabaus, kad ji pelnė žmonių pasitikėjimą ir jau, kaip pati juokauja, antrą kadenciją yra išrinkta Antakalnio bendruomenės seniūnaite.
Toks žmonių pasitikėjimas darbščią ir nuoširdžiai savo darbą dirbančią laiškininkę verčia domėtis kaimo žmonių reikalais, bendruomenės iniciatyvomis. Viena iš jų – Antakalnio kaimo gražinimas. Jokių atskirų iniciatyvų, kaip pastebi Dalia, čia nereikia. Užtenka tinkamai nukreipti viešuosius darbus dirbti iš Rumšiškių seniūnijos   atsiųstus   žmones ir viskas eina kaip iš pypkės. Tas nukreipimas – tai apleistų kaimo teritorijų tvarkymas.
„Ar pastebėjote kaip išgražėjo Antakalnio kaimas? – klausia Dalia. – Šiukšlės surinktos, krūmynai apie vandens telkinius iškapojami, genėjamos medžių šakos, pernai net gėlyną įsirengėm ten, kur anksčiau buvo pirtelė“.
Seniūnaitė sako, jog tvarkymasis ir švarinimasis turi vykti nuolat, tad ji labai dėkinga žmonėms, kurie laiku informuoja apie tvarkytinas vietas, patys pateikia pasiūlymų ir kt.
Seniūnaitei žmonės patiki savo problemas, kreipiasi dėl įvairių konfliktų. „Aš informuoju seniūnę E. Genevičienę apie žmonių pageidavimus, smagu, kad seniūnė dėmesinga žmonėms ir visuomet atvyksta spręsti įvairių iškilusių problemų, konfliktų,” – džiaugiasi Dalia.
Seniūnaitė patenkinta, kad žmonės, dirbantys viešuosius darbus, labai darbštūs ir klauso jos nurodymų. 
Agronomo diplomą turinti Dalia neslepia, kad ir anais laikais, kuomet pradėjo dirbti Antakalnio tarybiniame ūkyje, jai sekėsi sutarti su žmonėmis. Nereikia ant žmonių, dirbančių viešuosius darbus, šaukti, rėkauti. Užtenka draugiško pokalbio ir gerų norų, kad kaimas taptų švaresnis, šviesesnis.
Seniūnaitė patenkinta ir naujuoju seniūnijos įgaliotiniu Justinu Lanka, kuris reaguoja į gyventojų pastabas, pagalbos prašymus. Tad kaime gerokai apmažėjo viešose vietose šlitinėjančių girtuoklių, asocialių asmenų.
* * *
Jaukiuose ir tvarkinguose namuose Antakalnio kaimo pakraštyje seniūnaitė gyvena kartu su savo vyru, dirbančiu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Algiu Ramanausku. Dalia juokauja, jog jokių asociacijų su žinomu humoristu ir aktoriumi Algiu Ramanausku Greitai, jos vyras neturi. „Tai tik vardo ir pavardės sutapimas,”– sako ji.
Kartu su vyru užauginę sūnų Mantą, jie namuose susitinka tik po darbo. Sūnus išvykęs ir gyvena užsienyje.
Taip jau išėjo, kad su vyru ji susipažino Antakalny, o po 4 draugystės metų susituokė. Praėjusių metų lapkritį abu atšventė sidabrines vestuves. Ne juokai kartu pragyventi ketvirtį amžiaus! Smagu, kad sutaria, turi apie ką pasikalbėti.
Į klausimą, kokias problemas sprendžia seniūnaitė, Dalia atsako nedvejodama: kas pasirūpins, kai gatvėj per-dega lempos, kai ką ištinka bėda, sušlubuoja sveikata? Nesunku padėti žmonėms, juolab kad beveik kasdien tenka apsilankyti daugelyje namų.
Seniūnaitė patenkinta, kad kaime netrūksta ir entuziastų. Kaip nesidžiaugti aktyviosiomis saviveiklininkėmis Nijole Kudrevičiene, Elena Kieliene, Genovaite Morkūniene, Antanu ir Onute Pūrais ir kitais gerais ir visuomeniškais žmonėmis?! Gaila Amžinybėn netikėtai iškeliavusios aktyvios buvusios kultūros darbuotojos a. a. Janinos Beigienės.
Atrodo, nieko netrūksta, yra ir renovuoti kaimo bendruomenės namai, kur galima ne tik svečius priimti, bet ir patiems koncertuoti, netrūksta ir gabių žmonių, tačiau dar kol kas nugali pasyvieji, t.y. tie, kurie neskuba rinktis į organizuojamus renginius, įvairius susitikimus. O ar galima prarasti viltį? „Galgi,– pajuokavo seniūnaitė, – gyvenimas įsisiūbuos...”
Daliai nesunku padėti žmonėms, jos ateities planuose – didžiausias noras, kad jų kaimas gražėtų, kad ištirptų nepasitikėjimas vieni kitais.
O kol kas viena iš svarbiausių problemų ta, kad labai nesaugi pagrindinė Antakalnio kaimo Antakalnio gatvė, nes ji – be šaligatvių pėstiesiems.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2015 gegužės 29, penktadienis )
 

© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024