|
|
|
2024 balandžio 27, Šeštadienis |
|
Mažėjant finansavimui, medicina tampa neįgali? |
|
|
Ramutė Šimelienė
|
|
2009 gegužės 15, penktadienis |
 Gegužės 12 d. paskambinusi mums į redakciją, palomenietė Ona Marcinkevičienė guodėsi, kad gegužės 7-osios rytą jos sūnus Sigitas jai kvietęs greitąją pagalbą, bet šioji važiuoti atsisakiusi.,,Turėjau 40oC temperatūros. Man kojoje rožė, - pasakojo moteris, - o kai sūnus paskambino greitajai, tai pasakė, kad važiuoja tik pas gimdyves. Ką tokiu atveju daryti, kur ieškoti pagalbos? Mūsų gyvenvietės medicinos punktas nedirba jau gal 2 mėnesius, o samdyti felčerę privačiai neturiu pinigų, mano pensija maža. Aš pati nevaikštau. Tik šiek tiek nuo kėdės prie kėdės", - verkė O. Marcinkevičienė. Ji pasakojo, kad vėliau dukra atvažiavusi, paskambinusi šeimos gydytojai J.Janonienei, atvežusi vaistų. ,,Reikia antibiotikų, bet jų be recepto juk neduos, dar reikia žinoti kokių, - svarstė moteris. - Ne aš viena tokia, ir kitiems reikia pagalbos, tai negi mes būsime palikti likimo valiai? Padėkite."Iš tiesų, rožė - nemaloni liga. Tai - kraujagyslių susirgimas. Jai paūmėjus, dažnai pakyla temperatūra ir žmogus jaučiasi prastai.Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos tarnybos direktorius gydytojas Juozas Matulevičius, pakalbintas šiuo klausimu, sako, kad tarnybos medikai skubios medicininės pagalbos teikimo tvarkos nepažeidė. Anot jo, kad ir lydima kartais aukštos temperatūros, rožė nėra tas susirgimas, dėl kurio, viską metę, turėjo atskubėti Greitosios pagalbos tarnybos medikai. ,,Pacientė turėjo išgerti vaistų, mažinančių temperatūrą, - sakė gyd. J. Matulevičius, - ir kreiptis į šeimos gydytoją. Mes neturime nei finansinių, nei fizinių galimybių vežioti neekstrinius ligonius. Būtų puiku, jei galėtume atvažiuoti pas kiekvieną, kuris mūsų šaukiasi". Tačiau, anot direktoriaus, šiuo atveju ,,greitukė" tik tiek būtų padėjusi, kad būtų atvežusi pacientę pas šeimos gydytoją, juo labiau, kad buvo net ne poilsio diena. ,,Tai ne mūsų funkcija, - sakė J. Matulevičius. - Šeimos gydytoja turi apžiūrėti ligonį ir nuspręsti: gydyti jį ambulatoriškai ar guldyti į ligoninę. Kad ir kaip gaila, bet ponios O.Matulevičienės atvejis nebuvo skubus.Mes važiuosime ten, kur bus rimtos indikacijos".Anot Greitosios medicinos pagalbos tarnybos direktoriaus, be kita ko, dabartiniu metu tarnybai ženkliai sumažintas finansavimas ir jis dar mažės. ,,Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, mūsų įstaigai finansavimas smarkiai sumažėjo, - sakė direktorius. - Jei pernai kas mėnesį gaudavome 134 tūkst. Lt, tai šiemet jau po 129 tūkst.Lt, o gegužės finansavimas papildomai sumažintas dar 11 proc. ir sudaro tik 115 tūkst. Lt. Mūsų nedidelei įstaigai tai labai smarkus smūgis". Anot gyd. J. Matulevičiaus, finansavimas artėja prie 2006-ųjų metų lygio ,,O juk vaistai, padidinus PVM, smarkiai pabrango, vėl kone kasdien brangsta ir kuras", - sakė jis ir tvirtino, kad tas, 11 proc. sumažėjimas kaip tik nubraukia kone visas lėšas, kiek įstaiga sunaudodavo kurui. Anksčiau greitoji pagalba į iškvietimus važiuodavo kur kas dažniau, nes buvo pinigų. Kaip sako direktorius, ,,išlaikydavę dienos metu net 4 ratus... ,,Dabar laikome dieną 3 ratus, o nakčiai paliekame 2", - sakė J. Matulevičius. Ir tai vis tiek daugiau nei moka Teritorinės ligonių kasos. Kaišiadorių greitosios medicinos pagalbos tarnybai jos moka tik už 2,25 rato. Šie terminai gal kiek sudėtingi paprastam rajono piliečiui, tačiau iš šių skaičių aiškiai matyti, kad ,,greitukės" medikai pas pacientus ir taip važiuoja avansu.,,Kad ir labai norėdami, negalime nuvažiuoti pas visus, - atsidūsta gydytojas ir sako, kad esant tokiai sunkiai situacijai, ,,nusistatyti" prioritetai kur važiuoti pirmiausia. Tai ten, kur įvyksta autoavarijos, kyla gaisrai, ar pas gimdyves, kurios tikrai negali laukti, taip pat važiuojama pas tuos pacientus, kuriuos ištiko insultai, infarktai, kas vaduojasi mirtimi... ,,Neekstrinių ligonių pas šeimos gydytojus vežti tikrai negalime, - tvirtina Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovas. Jis sako galįs atsiprašyti ponios O. Marcinkevičienės už tai, kad jo vadovaujamos įstaigos medikai pas ją nenuvažiavo, tačiau jis taip pat sako, kad kitąkart, kai vėl sukarščiuos palomeniškės rožė, ,,greitukė" pas ją ir vėl neatvažiuos.,,Tokiais ir panašiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos į savo šeimos gydytoją", - dar kartą sako jis.Pasidomėjome taip pat, kaip yra su Palomenės medicinos punktu, kuris, anot O.Maciulevičienės jau kuris laikas nedirba. Punktas priklauso Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centrui, todėl paskambinome šio centro direktoriui gyd. Borisui Geicenui. ,,Palomenės medicinos punktas dirba. Jis būna uždarytas nebent tuomet, kai bendruomenės slaugytoja Valdonė Paškevičienė atostogauja ar sega, bet ir tokiu atveju nepaliekame savo pacientų likimo valiai. Rajono gyventojai taip pat turėtų žinoti, kad pagalba medicinos punktuose teikiama tiems, kurie prisirašę prie pirminės sveikatos priežiūros centrų, kuriems tie punktai pavaldūs. Medicinos punktas Palomenėje teikia pagalbą mūsų centro pacientams. Visiems kitiems, prie mūsų neprisirašiusiems pacientams, teikiama būtinoji, kitaip tariant, ekstrinė, pagalba. Kitų centrų ligoniai paprastais atvejais turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigas". B.Geicenas sakė redakcijai, kad centro punktuose ,,iš geros dūšios" suteikiama pagalba ,,pašaliečiams". ,,Bet už juos mes pinigų negauname, - sako Kaišiadorių PSPC direktorius. - Ona Marcinkevičienė prisirašiusi prie Kaišiadorių moters sveikatos centro, todėl centre ir turi gauti visas medicinines paslaugas. Jeigu ji norėtų naudotis Palomenės medicinos punkto paslaugomis, turėtų prisirašyti Kaišiadorių PSPC". Tokia Sveikatos sistemos reformos realybė.Galbūt kitąkart ponią O. Marcinkevičienę pas gydytojus gal nuveš vaikai. Tačiau, kas bus, jeigu vis ,,apipjaustant" finansavimą medicinai, šioji pati liks neįgali? Ką tuomet reikės daryti pacientams ir ką kaltinti? Jau buvome pripratę prie kur kas geresnio gyvenimo nei tas, kuris dabar leidžiasi ant mūsų. |
|
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2009 gegužės 22, penktadienis )
|
|
|
|
|
