Dainavos krašto bendruomenė „Ateitija“  jau įsitvirtino savame krašte, apie jos veiklą, iniciatyvius žmones  žinome ne vienerius metus.
„Ateitija“ turi puikius už ES lėšas suremontuotus bendruomenės namus, kuriuose nuolat vyksta įvairūs renginiai. Vieną tokį kaip tik pasitaikė  pamatyti dabar – tai buvo kaimo auksarankių moterų dirbinių paroda, kurioje – Lionės Bulaukienės meniškai kryželiu išsiuvinėti paveikslai, mezginiai, sodai, ornamentuotos Marytės Mikulienės pirštinės, kojinės, servetėlės, Veronikos Šakienės austos  lietuviško paveldo juostos, Dalės Kalvinskienės šeimos pagaminti paveikslai... Ateik, grožėkis, stebėkis auksarankių moterų išmone, mokykis...
Bendruomenės namų salė skirta ne vien parodoms, bet ir kitiems renginiams, šventėms, susitikimams.
Kaimas nesnaudžia, o gyvena įdomų gyvenimą. Štai bendruomenės aktyvas kartu su  tame pačiame pastate esančia kaimo biblioteka (bibliotekininkė ir bendruomenės aktyvistė Rima Judkienė) ir vietos kultūros centru rengia tai Atvelykio šventę pavasariais, tai Vaikų velykėles mažiesiems, Kalėdų šventes, vyksta literatūrinės popietės.
Dar ir dabar dainaviškių atmintyje neišblėso kaimo literatės Lionės Bulaukienės eilėraščių knygos pristatymo popietė, atsisveikinimo vakaras su Anapilin išėjusia kaimyne „Reqwiem Reginai Jakutienei atminti“.
 * * *
Čia vyksta įvairūs renginiai – tiek pasaulietinio, tiek religinio pobūdžio. Kartais bendruomenės namų salė  suteikiama nelaimės atveju – Anapilin išėjusiems dainaviškiams šarvoti. Kaimyniškai, žmogiškai, jautriai. Juk kaime šarvojimo salės nėra, o išlydėti kaimyną nori daugelis. Tai ir gali ateiti čia, atsisveikinti, pabūti paskutinį kartą...
Tuo ir pasižymi bendruomeniškumas.
Bendruomenės pirmininkė Genė Veronika Valatkienė sako, kad žmonės Dainavoje geri, padedantys vienas kitam sunkiu momentu, kai ištinka nelaimė. Pagalbos ranka ištiesiama ne tik netekties atveju, bet ir kai  ištinka gaisras, kai namuose yra socialinių problemų, dirbama su socialiai pažeidžiamomis šeimomis... Sudaryta ir saugios kaimynystės sutartis...
Toks yra gyvenimas. Šalia šviesulių yra ir tamsių dėmių. Bendruomenė tam neabejinga.
Tačiau šviesos vis dėlto kur kas daugiau. Labai gražios Dainavoje Gegužinės pamaldos. Čia, bendruomenės namuose, įrengta jauki koplytėlė, kurioje kartą per mėnesį aukojamos šv. Mišios, yra netgi kambarėlis išpažintims klausyti. Ne tik kaimo močiutės, kurioms sunku nukakti į parapijos bažnyčią, bet ir kiti dainaviškiai čia ateina pailsinti  savo sielų, pasikalbėti su Dievu, pabūti.
Beje, dainaviškiai, ko gero, vieninteliai per Sekmines pina vainikus. Tai jau tradicija.
 * * *
Daug dėmesio skiriama jaunimui, jo užimtumui. Bendruomenės namai turi sporto centrą, sporto aikštyną.
Čia vyksta krepšinio, tinklinio, stalo teniso varžybos. Štai šią vasarą dainaviškiai vaikai  žaidė draugiškas krepšinio varžybas su policijos komanda ir ... laimėjo. Buvo labai daug didelio džiaugsmo, savo vertės pajautimo.
Dainavos bendruomenėje be galo mėgstamas stalo tenisas. Juo jaunimą ir vyresniuosius uždegė  Virgilijus Murauskas.
Visi dar prisimena  rajono mastu vykusias stalo teniso varžybas  Žalgirio mūšio jubiliejui paminėti, skirtąsias Lietuvos vardo tūkstantmečiui...
Dainaviškiai visur vieningi, bendruomeniški, jie netgi bendras talkas rengia, tvarko aplinką.
Labai sėkmingos Dainavoje ir gausios talkos „Darom!“, į kurias kasmet susirenka vis daugiau žmonių.
Gyvenimas Dainavoje nenuobodus, čia ne koks užkampis, kaip sako dainaviškiai. Ir jų tiesa. Tegul visi gyvena taip įdomiai ir turiningai.
 * * *
Dainaviškiai iniciatyva, išskirtinumu pasižymėjo dar ir tada, kai nė oficialios bendruomenės nebuvo. Prie jos įkūrimo ištakų stovėję žmonės pasižymėjo faktine bendruomenine veikla. Dainavos kaime tuomet veikė vaikų dramos būrelis „Pumpurėliai“, suaugusiųjų dramos kolektyvas „Saulėgrąžos“, buvo rengiami pasirodymai ir šventės. Vadinasi, dainaviškiai nuo seno norėjo gyventi kitaip – įdomiai, dvasingai. Dėl to aktyvumo, dėl saviraiškos ir rajono valdžia gal mieliau skyrė patalpas vėliau oficialiai įregistruotai bendruomenei. Žinojo, atiduoda jas į sumanias rankas.
Dainaviškiai tuomet pergyveno sudėtingą, permainingą laiką – jų kaime dėl per mažo kiekio vaikų buvo uždaryta mokykla. Toks gyvenimas.  Tačiau daug kas priklauso nuo žmonių požiūrio, gebėjimo veikti, turėti tikslą, sugebėti daryti gyvenimą įdomų ir svarbų.
Dainavos kaimo bendruomenė „Ateitija“ savo veiklą įregistravo  2005-aisiais. Kaimo aktyvas, patys energingiausi žmonės parodė iniciatyvą. Tarp jų buvo Virgilijus Murauskas, tuomet tapęs pirmuoju bendruomenės pirmininku, vietos literatė ir auksarankė Lionė Bulaukienė, dabartinė bendruomenės pirmininkė Genė Veronika Valatkienė, literatė, audėja, visų galų meistrė Veronika Šakienė, Dainavos krašto ūkininkai Rima ir Stasys Judkos, Sonata Kapačinskienė ir dar visas būrys kitų, kuriems buvo ne tas pats, kaip gyvens kaimas, likęs su vieninteliu kultūros židiniu – biblioteka.
O kad mokykla buvo uždaryta, tačiau liko tuščias didžiulis jos pastatas, taigi atsirado ir patalpų veiklai.
Tik tos patalpos buvo labai skurdžios, reikėjo remonto, reikėjo pakeisti langus bent tose patalpose, kuriose buvo numatyta veikla.
 * * *
Ir taip prasidėjo kūrimasis. Nelengvas.
Prieš keletą metų parašytas pirmasis nedidelis projektas rajono savivaldybei. Gauta maksimali tuo metu ir taip reikalinga 6 tūkst. litų suma.
Juokingai maža, bet  labai svarbi.
Pirmiausia, ką padarė dainaviškiai, tai iš 12 keistinų langų pakeitė keturis, o sienas, prisimena, „apsigramdė“ patys, suėję talkon. Iš tų pačių pinigų sutvarkė patalpas jaunimo sporto centrui, kur per Kaišiadorių vyskupiją gavo stalo teniso stalą. Tokia buvo pradžia.
Paskui parašė dar vieną projektą ir gavo 4 tūkst. litų. Už tuos pinigus nusipirko linoleumo, pačių pigiausių dažų sienoms. Patys dažė, patys linoleumą klojo. Džiaugiasi, kad tuomet labai noriai prisidėjo jaunimas: Mindaugas ir Aivaras Stotnai, Aivaras Kučinskas, Rolandas Našlėnas, Roberta Mikulytė, Vilius Malinauskas, kiti...
Lionė Bulaukienė, prisimindama tą metą, meiliai vadina juos „pumpurėliais“ – tuo metu šie jaunuoliai vaidino  dramos būrelio „Pumpurėliai“ spektakliuose.
Tada šauniai pasidarbavo Stasys ir Rima Judkos, kurie nemokamai vežė žvyrą, mūrijo laiptus. Meistriškai sienas tinkavo tos srities specialistė Dalė Kalvinskienė, triūsė Veronika Šakienė... Ar visus suminėsi, kurie pridėjo savo ranką ir širdį, kad išgražintų bendruomenės namų patalpas.
Įsismaginę išdažė ir ne bendruomenei priklausantį kambarėlį išpažintims klausyti, „Vilties“ bendrijos  kambarį – šiaip ar taip, tas  abi patalpas bendruomenė taip pat įrengė visų labui.
Kai, anot bendruomenės pirmininkės ir projektų rašytojos Genės Veronikos Valatkienės, atsivėrė  europiniai fondai, atsirado ir naujos galimybės. Nušvito viltis, kad galima būtų kaip reikiant sutvarkyti bendruomenės namus.
„Kviesdavo į Vietos veiklos grupės mokymus,– prisimena G. V. Valatkienė. – Noriai važiavome, mokėmės. Parengėme  projektą „Dainavos krašto bendruomenės patalpų remontas ir pritaikymas gyventojų poreikiams.“
Gauta kone 150 tūkst. litų. Darbus viešo konkurso būdu atliko UAB „Žiebena“.
Tuomet sutvarkytos sienos, lubos, grindys, pakeisti likę langai, įrengta apšildymo sistema, įsigyta baldų. Dabar į buvusį mokyklos pastatą gražu pažiūrėti. Viskas nauja, jauku. Ir bendruomenės namai nestovi tušti. Juose vis kas nors vyksta.
Beje, 2012-aisiais metais parašytas dar vienas  europinis projektas – „Dainavos krašto  bendruomenės sporto aikštyno atnaujinimas“. Gauta beveik 40 tūkst. litų. Bendruomenės dėka vietos jaunimas turi kur sportuoti. Atnaujinto sporto aikštyno teritorija aptverta tvora, išlieta krepšinio aikštelė, įrengti nauji krepšinio stovai su lentomis ir krepšiais,  įrengti suoliukai, pastatytos lygiagretės, naujas skersinis... Žodžiu, tik sportuok. Čia  atbėga vaikai ir paaugliai. Sako, dainaviškiai savo vaikų ieškoti ateina į sporto aikštyną ir ten visuomet juos randa...Vasarą čia virte verda gyvenimas.
 * * *
Dainavos krašto bendruomenės aktyvas nuolat dalyvauja VVG organizuojamuose renginiuose, seminaruose, išvykose, lankosi net ir svečiose šalyse, semiasi patyrimo.
Planų daug. Bendruomenės pirmininkė G. V. Valatkienė sako, vėl „ateina“ europiniai projektai. Mintys kirba dėl darbo vietų kūrimo kaime. Planuojama parašyti projektą  dėl socialinės, ne-pelno veiklos. „Norėtųsi sukurti bent kelias  darbo vietas“, – sako pirmininkė. Dabar – apmąstymų etapas.
Pasak jos, Dainava turi puikiai išdėstytą gerų kelių infrastruktūrą, gražią gamtą, darbščius žmones.
Labai norėtųsi, kad čia  apsigyventų kuo daugiau jaunų žmonių. „Viską mes turime, – sako ji. – Bet nėra darbo  vietų.“
Kas turėtų tuo pasirūpinti – sudaryti tokias sąlygas verslui, kad jis norėtų kurtis tokiose gyvenvietėse kaip Dainava...

Autorės nuotraukos