Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika


2024 kovo 29, penktadienis
Dr. Kristina – programos ,,Kurk Lietuvai“ dalyvė Spausdinti
Laima KMELIAUSKIENĖ   
2014 lapkričio 24, pirmadienis

Kristina Kurgonaitė – Jaunųjų profesionalų programos ,,Kurk Lietuvai“ dalyvė (Sandros Pangonytės nuotr.)
„Dr. Kristina Kurgonaitė, po studijų užsienyje grįžusi į gimtinę dalyvauti programoje „Kurk Lietuvai“, norėtų likti savo krašte. Juo labiau kad dabar Lietuvai itin trūksta tokių specialistų kaip ji. Aukštos kvalifikacijos tyrėja turi tarptautinės patirties dirbti ir mokslo komercializavimo srityje“, – rašoma rugsėjo 24 dienos „Lietuvos žinių“ publikacijoje „Disertacija mokytojai“.

Tai – apie mūsų kraštietę, trisdešimtmetę jaunąją mokslininkę Kristiną Kurgonaitę, studijavusią ir sėmusią patirties ne vienoje pasaulio šalyje, kurios moksliniai gebėjimai pedagogų įžvelgti dar tuometinėje Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinėje mokykloje (dabar – gimnazija).

Studijų, stažuočių  kelias – ilgas ir įdomus
Vilniaus universitete studijuodama molekulinę biologiją, Kristina per „Eras-mus“ mainų programą pusę metų mokėsi ir Helsinkio universitete Suomijoje. Baigusi bakalauro studijas, mergina laimėjo Europos Sąjungos (ES) ir Japonijos industrinių mainų programos „Vulkanus in Japan“ stipendiją. Kasmet maždaug 40 talentingų jaunųjų mokslininkų iš ES suteikiama galimybė vienerius
Per daktaro disertacijos gynimą Drezdeno technikos universitete (Vokietija) Kristina buvo pasipuošusi lietuvišku tautiniu kostiumu. Savo daktaro disertaciją ji dedikavo savo mokytojai a. a. Daivai Sidarienei, įkvėpusiai pasirinkti biologijos pakraipos studijas ir mokslininkės kelią
metus stažuotis kurioje nors Japonijos pramonės kompanijoje. Lietuvė atliko praktiką farmacijos įmonėje „Amino Up Chemical“, bendradarbiaujančioje su Hokaido universitetu imunologijos srityje.

Grįžusi į Europą, Kristina toliau studijavo biomediciną Niukaslo universitete Jungtinėje Karalystėje.
„Niukaslo universitetas bendradarbiauja su Vokietijos aukštosiomis mokyklomis. 2009 metais gabiai magistrei buvo pasiūlyta tęsti doktorantūros studijas elitiniame Drezdeno technikos universitete. Jam priklausančiame Drezdeno regeneracinės terapijos centre doktorantė įsitraukė į fundamentaliųjų tyrimų grupę, kuri siekė nustatyti signalinių kelių aktyvacijos mechanizmą, atsakingą už ląstelių dauginimąsi ir dalijimąsi. Kaip aiškino tyrėja, jei šis procesas sutrinka ir tampa nevaldomas, gali išsivystyti vėžinės ligos“, – rašo „Lietuvos žinios“.
Doktorantūros studijos truko ketverius su puse metų – Vokietijoje jos ilgesnės nei kitur, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje.
Praėjusių metų gruodį K. Kurgonaitė, apgynusi gyvybės mokslų daktaro disertaciją „Interleukino – 4 receptoriaus endocitozė ir signalizacija“, liko Vokietijoje podaktarinei stažuotei. Jaunoji tyrėja dar studijuodama susidomėjo mokslo komercializavimu, todėl
Saporas, Japonija. ,,Amino Up Chemical” kompanijoje, Tyrimų ir plėtros skyriuje, Kristina Kurgonaitė atliko praktiką (nuotr. iš asmeninio albumo)
įsitraukė į septynių ES šalių 2012–2014 metais įgyvendinamą projektą, kurio tikslas – keistis gerąja technologijų perdavimo patirtimi gyvybės mokslų srityje.

Dr. K. Kurgonaitė dirbo Drezdeno technikos universiteto Technologijų perdavimo skyriuje.

Dirbti Lietuvai

„Lietuvai 2004-aisiais metais įstojus į Europos Sąjungą, atsirado begalė galimybių mokytis ir studijuoti užsienyje. Kadangi esu siekianti žinių ir geriausių rezultatų, nedvejodama pasirinkau karjeros kelią užsienyje, kad galėčiau tapti savo srities profesionale tarptautiniame lygyje ir užmegzti ryšius su kitais mano srities specialistais. Per šiuos aštuonerius metus supratau, kaip svarbu mums, lietuviams, būti atviriems ir globaliems, nes Lietuva nesibaigia ties jos sienomis ir kiekvienas iš mūsų esame tarsi mažasis ambasadorius, atstovaujantis Lietuvai pasauliniame lygmenyje. Aš tikiu, kad jauni ir profesionalūs žmonės su tarptautine patirtimi gali ir turi prisidėti prie savo šalies modernios ir inovatyvios ateities kūrimo. Manau, Jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“ ir yra ta puiki iniciatyva“, – teigia K. Kurgonaitė.
Ką šiuo metu veikia jaunoji gyvybės mokslų daktarė? „Esu ką tik grįžusi į Lietuvą per šaunią jaunųjų profesionalų programą „Kurk Lietuvai“, kurios tikslas – į Lietuvą sugrąžinti jaunus profesionalus su tarptautine patirtimi, kurie savo gerąją patirtį ir inovatyvias idėjas perkeltų į Lietuvą. Šiuo metu mano pačios veiklos kryptis – mokslo komercializavimo skatinimas Lietuvoje, Mokslo inovacijų ir technologijų agentūroje (MITA), – sako Kristina „Kaišiadorių aidams“. – Ši tema yra ne tik aktuali mūsų šalyje, bet ir kitose Europos šalyse, kaip kad Vokietija, kurioje ir susidomėjau šia sritimi. Lietuva yra padariusi labai didžiulę pažangą mokslo ir inovacijų srityje, kuri jau žinoma visame pasaulyje savo biotechnologijos bei lazerių srities pasiekimais, todėl labai svarbu tęsti darbus šioje srityje ir neprarasti, kaip aš sakau, „pagreičio“, kurį šiuo metu mes, kaip šalis, turime, bei esame iš tikrųjų pirmūnai.“
*   *   * 
Dabar – keletas asmeniškesnių klausimų.
 
Kur jūsų gimtinė? Ar dažnai sugrįžtate į ją ir ką ji jums reiškia?
Aš esu gimusi Kaišiadoryse. Mano senelis iš mamos pusės pasakojo, kad jų šeima gyvena šiame regione ilgą laiką ir aš turėčiau būti jau kokia septintos kartos atstovė. Visada detaliau norėjau pasidomėti, kokia ta šeimos linija ir istorija yra iš tikrųjų. Šeimos genealogija susidomėjau jau mokyklos laikais, kai per biologijos pamoką reikėjo sudaryti šeimos giminystės medį. Kai grįždavau į Lietuvą atostogų, visada lankydavau namiškius bei giminaičius, tad užsukdavau ir į Kaišiadoris. Aš esu tokia, kuri mėgsta keliauti ir keisti savo gyvenamąją vietą, aplinką ir žmones, bet mano gyvenimo atskaitos taškas yra Kaišiadorių kraštas – vieta, kurioje užaugau.
 
Kada baigėte mokyklą? Kokie išlikę ryškiausi prisiminimai apie mokyklinius metus, žmones (mokytojus, bendraamžius), palikusius svarbų pėdsaką jūsų atmintyje?

Vidurinę mokyklą baigiau 2002 metais. Mokytis visada buvo įdomu ir domėjausi viskuo. Jei koks dalykas kiek ir mažiau domino, tai tikriausiai dėl privačių simpatijų dalyką dėsčiusiam mokytojui. Domėjimasis daugeliu dalykų yra išlikęs ir iki šiol. Todėl sau nuolatos keliu vis naujus iššūkius, ką norėčiau sužinoti ar naujo išmokti. Žinoma,  įdomiausia mokytis mokykloje buvo paskutinius trejus metus, kai žinojau tikslą, dėl ko mokausi ir ką būtent noriu išmokti per likusius metus. Todėl man labai patiko profiliavimo programa, kuri leido išsigryninti esminius dalykus, kuriuos norėjau stipriau pasiruošti baigiamiesiems egzaminams.
Tikriausiai kaip ir kiekvienam suaugusiam žmogui reikia „mentoriaus“, taip vadinamo gyvenimo mokytojo, taip ir jaunam žmogučiui tokio dar labiau reikia. Su didžiule pagarba prisimenu biologijos mokytoją Daivą Sidarienę, kuri buvo ir mano mokytoja, ir mano „mentorė“. Žinoma, jos  paskatinta, pasirinkau studijuoti būtent mokslinio profilio specialybę. Pirmasis biologijos mokytojas, sudominęs mokytis biologiją, buvo mokyklos direktorius Stanislavas Bernikas, kuris dėstė biologiją jaunesnėse klasėse.
Visada mėgdavau dalyvauti ir visose popamokinėse veiklose ir renginiuose, tad organizacinės patirties, kuri gyvenime labai praverčia, daug išmokau iš mokytojos Eugenijos Švelnikienės. Niekada nebuvau vien gamtos ar tiksliųjų mokslų „fanė“, labai patiko menai ir istorija. Ypač mėgau ir dailės pamokas, kurias labai įdomiai vesdavo mokytoja Kristina Dzeventlauskienė. O istoriją mėgau vien dėl to, kad ji domino bei labai patiko mano istorijos mokytojos Genė Gumbienė ir Aldona Mitkuvienė. Tad, kaip supratote, man prie širdies daug dalykų, ir sunku identifikuoti tai, kas būtų labai nepatikęs.

Jeigu Kristina Kurgonaitė nebūtų tuo, kas yra dabar, dirbtų... Pabaikite  sakinį.

... dirbtų savo srities geriausia specialiste ir vis tiek būtų siekusi mokslo aukštumų, nes, manau, kad ir kokią kryptį būčiau pasirinkusi, ja mėgaučiausi ir stengčiausi, kuo geriau ją išmanyti ir įvaldyti. Kaip minėjau, man visada labai patiko domėtis daugeliu dalykų, tad tikrai nesigailėčiau tapusi ir kitos srities profesionale. Manau, reikia gyventi taip, kad gyvenimas būtų įdomus ir pilnas iššūkių bei galimybių, o tą reikia susikurti patiems. Čia, manau, labai tiktų tokia frazė, kurią net nepamenu iš ko esu išgirdusi, bet visada vadovaujuosi: „Reikia sau suteikti tiek galimybių kiek įmanoma, tikėti savo unikaliomis savybėmis ir talentu ir niekada nebijoti pasirinkti kitokį kelią nei visi, nes nėra tokio dalyko kaip teisingiausias ar geriausias, nes svarbiausia yra tai, kad jis būtų tavo.”
 
Ar per mokslus, darbus lieka laiko laisvalaikiui? Be kokių pomėgių neįsivaizduojate savo gyvenimo? Galbūt jie „atėję“ iš vaikystės?

Pomėgis, be kurio neįsivaizduoju gyvenimo, tai, be abejo, knygų skaitymas. Nuo vaikystės iki šių dienų, žinoma, likę šokiai. Mėgau šokti ir anuomet, labai mėgstu šokti ir dabar. Vienas iš mano pomėgių – argentinietiškas tango, kurį atradau jau išvažiavusi gyventi svetur. Dar vienas pomėgis, kurį įgijau gyvendama svetur, – tai mokytis užsienio kalbų, nors žinau, kad talento tam greičiausiai visai neturiu... O pomėgis muzikuoti taip pat sugrįžo iš vaikystės laikų. Šį hobį atradau visai netikėtai iš naujo po daugiau nei dešimties metų pertraukos: šiuo metu vėl iš naujo mokausi groti – jaukinuosi smuiką. Už tai esu labai dėkinga savo seneliams, kurie iš naujo paskatino atrasti šį užsiėmimą.
 
Dėkodami už surastą laiką „Kaišiadorių aidams“,  jaunajai  mokslininkei Kristinai Kurgonaitei, gabiai ir veikliai mūsų kraštietei, linkime saulėtos sėkmės.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2014 gruodžio 22, pirmadienis )