Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika


arrow Naujienos 2024 balandžio 19, penktadienis
Avių ,,detektyvas“, arba Kada lietuviui gerai? Spausdinti
Ramutė ŠIMELIENĖ   
2014 lapkričio 14, penktadienis

Šita ,,nuogalė“ akivaizdžiai iliustruoja, kad avys nėra užskurdusios
Ne veltui patys apie save sakome, kad „lietuviui juo geriau, jei jo kaimynui blogiau, kad vienas kitą galėtume be duonos suėsti.“ Tokie liūdni pasakymai pasitvirtino po skambučio mūsų redakcijon, kai tūla neprisistačiusi, iškart pareiškusi pavardės nesisakysianti, moteris  apeliavo į mūsų širdis ir supratingumą, pasakodama, kaip „žiauriai“ Pamierio kaime savo avis laiko „kitatautis Palioko žentas“, kokios tos jo avys apšlubusios, nekirptos ir mėšlinos, neprižiūrėtos ir užskurdusios vargsta aptvare „prie ežero“. Pasakojo, kad  paskui, žiemai atėjus, jų savininkas jas į mažus gardelius suvaro, sugrūda. „Ką nors darykite, – sakė moteriškė, –  sunku žiūrėti, kaip gyvuliukai vargsta.“

Tokiems pavojaus varpams skambinant nereaguoti negalėjome nors ir anoniminė moteriškė tą „baisiąją žinią” pranešė. Pasiėmę draugėn Kaišiadorių maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytoją inspektorę Iloną Aleksejūnienę, atsakingą už gyvūnų  gerovę ir priežiūrą, nukakome pasižiūrėti,  kas taip smarkiai ir negailestingai pažeidžia Gyvūnų gerovės įstatymą.
Avys nė nežino, kokios dėl jų kilo peripetijos
Tačiau kai įvažiavome į Pamierį, kai priešais sužibėjo ežeriukas, o šalia pasimatė  būrys avelių, akivaizdu buvo, kad nėra jau taip, kaip anonimė nupasakojo. Avelės nei užskurdusios, nei  apšlubusios, o kad kai kurios iš jų mėšlinos, tai ne nuodėmė: ne visos Lietuvos avys su šukuosenomis vaikšto. Anot specialistės, avių šeimininkas  Gyvūnų gerovės įstatymui tuo nenusidėjo.  Dalį avių matėme jau apkirptų, taigi – nuogut nuogutėlių, ir visos jos buvo neužskurdusios, o tokios, kokios ir turi būti avys. Tą patvirtino  kartu  atsivežtoji specialistė.

Kartu su specialiste Ilona Aleksejūniene apžiūrėjome ir tvartus, kuriuose žiemos avys. Ir čia anoniminio skambučio autorė mums pasakė netiesą – tvartų patalpos atitinka reikalavimus.
Avys priklauso Pamieryje gyvenančiai ūkininkei Daivai Paliokaitei. Čia pat sutiktas jos vyras ir ūkio atstovas  Nizami Madatovas  sakė prieš žiemą tvartus dar išdezinfekuosiąs. O avis vasaros pradžioje ir prieš žiemą dar ir skiepijąs, kad kokia „kvaraba“ neužpultų.
Dabar D. Paliokaitės ūkyje yra iš viso 43 avys, iš kurių 26 – ėriukai.
Kaišiadorių maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytoja  inspektorė  Ilona  Aleksejūnienė dėl avių priežiūros ir laikymo sąlygų jų šeimininkams priekaištų neturėjo. Apie šią šeimą  geru žodžiu atsiliepė ir Rumšiškių seniūnė Eugenija Genevičienė, pagirdama juos už darbštumą: šie žmonės ne  tik gerai tvarko savo avių ūkį, bet dar ir verslauja – augina ir parduoda gėles. „Tegul daugiau tokių žmonių būna“, – sakė seniūnė redakcijai.
Tai tokios tokelės. Kažin kam ir dėl kokių paskatų parūpo šiuos žmones apdergti? Kam reikėjo sukelti ant kojų ne tik redakciją, bet ir  Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus? Gal manyta, kad pasitenkinsime  išgirstu ir  teiginių netikrinsime? O teiginiai be fakto kas? Tik gandas. Ir negražus. Patikrinus  faktai pasirodė visai ne tokie, kokie  buvo teiginiai.
Sužinojęs mūsų apsilankymo  tikslą Nizami Madatovas  atsiduso: „Čia juk Lietuva...“ Daug metų Lietuvoje gyvenantis  adzerbaidžanietis ne tik puikiai, be akcento kalba lietuviškai  (Lietuvoje jis baigė mokslus), bet ir puikiai pažįsta lietuvių būdą. Apmaudu, kad  toji patirtis – ne gerąja prasme.

Autorės nuotraukos.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2014 gruodžio 22, pirmadienis )