Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

arrow Naujienos 2024 balandžio 25, ketvirtadienis
Teisybės paieškos kovose už žemę Spausdinti
Ramutė ŠIMELIENĖ   
2014 spalio 03, penktadienis

Jeigu gilutiškiai Stasė Lukoševičienė ir jos vyras Juozas šiemet pavasarį nebūtų važiavę pro savo žemę Talpūnuose, Žaslių seniūnijoje, ir jeigu ton pusėn nebūtų užmetę akių, gal ir šiandien nebūtų žinoję, kad dalis jos jau nebe jų. Viskas išlindo dėl to, kad tąsyk jiedu pamatė, kad dalis ganyklos suarta ir apsėta. Apmaudžiausia, sako Lukoševičiai, kad niekas jiems  aiškiai ir suprantamai nepasakė, nepaaiškino, kodėl tas buvo padaryta.  Nupjovė žemės gabalą ir tiek žinių. Taip prasidėjo Lukoševičių „kryžiaus keliai“ po įvairiausias atitinkamas instancijas ir institucijas. Tik naudos iš to kol kas nedaug.

Tiesa, Lukoševičiai sužinojo, kad gretimam sklypui reguliuojamos ribos. Ir buvę nureguliuotos jų teritorijon.
Pasiėmę savo sklypo planus, gilutiškiai rodo, kad tiesioji sklypo linija, anksčiau gražiai nubrėžta iki pat miško, nūnai vinguriuoja kaip sliekas, o pats sklypo plotas sumažėjęs ar tai 29, ar tai 31 aru.
Į Lukoševičių paklausimą, kodėl tokie keisti dalykai be jų žinios su jų žeme darosi, jie gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atsakymą (2014-04-25, Nr 6SD-U4.6.104.1-1274), kad „skyrius  nustatė, jog  nuosavybės teise Lukoševičienei priklausantis miško žemės sklypas ir žemės sklypas (projektinis Nr.166-2) suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates nustatant grafiškai“. Išvertus į žmonių kalbą reiktų suprasti, kad Stasės Lukoševičienės žemė pažymėta preliminariai – apytikriai. Kitaip tariant, sklypo ribas galima stumdyti. O tuo atveju, kai ženklinimo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypų planuose bei lauko brėžiniuose (abrise) nurodyta informacija“.
S. Lukoševičienės sklypo ribos, suprask, pajudėję dėl to, kad gretimo sklypo savininkai kreipėsi į matininkę R. Čibilytę dėl žemės sklypo ribų atstatymo ir šioji privalėjo vadovautis aukščiau nurodytais dokumentais.
„Daug metų žemė buvo mūsų ir niekur mes neišlipome, viskas buvo gerai, – dūsauja gilutiškiai, – o  dabar štai, kas pasidarė...“
Tačiau dėl šventos ramybės abrisą jie gavo. Jame linija su kaimynu prailginta 70-čia metrų ir tada riba nori nenori nusistumia.  Gilutiškiai sako, kad jeigu derinant sklypų  teritorijas bent per pėdą būtų į jų pusę numatuota, mat jį šimtas – nesiginčytų. Šiek tiek pareguliuoti, pastumti preliminarias sienas gal ir galima. Bet kad 31 aru sklypą sumažintų, lyg ir per daug... O kai žemės viso labo 3,67 ha, tai labai jau ženkliai viskas matyti. Žmonės jaučia skriaudą.
Ant tų žmonių, kurie jų žemę rudenį suarė, Lukoševičiai nepyksta: pamatavo, tai ir suarė. Tik va, štai, neaišku, kodėl nuo jų sklypo žemės gabalą reikia atimti?
Žmonėms keista, kad ribos pakeistos apie tai jų neinformavus, neperspėjus. Atmatavo, svetimos žemės  „skverno“ gabalą ant jų žemės užklojo ir kvit.

Kuo baigėsi ši istorija skaitykite „Kaišiadorių aiduose“ spalio 3 dienos laikraščio numeryje.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2014 spalio 30, ketvirtadienis )